Lėtinė mieloleukemija

Anatomija

Lėtinė mieloleukemija (LML) yra kraujo vėžio forma, kuri paveikia kaulų čiulpus, kur gaminami kraujo ląstelės. Ši liga sukelia nenormalų baltųjų kraujo ląstelių, vadinamų mieloidinėmis ląstelėmis, dauginimąsi. Mieloidinės ląstelės yra atsakingos už organizmo imuninę reakciją ir užtikrina, kad organizmas galėtų kovoti su infekcijomis. LML dažniausiai pažeidžia kaulų čiulpus, tačiau gali paveikti ir kepenis, blužnį bei limfmazgius, dėl ko gali pasireikšti organų išvešėjimas ir funkcijos sutrikimai.

Ligos aprašymas

Lėtinė mieloleukemija yra kloninė kraujo liga, kuri atsiranda, kai kaulų čiulpuose susidaro nenormalios mieloidinės ląstelės. Ši liga dažniausiai vystosi lėtai ir gali trukti ilgą laiką be ryškių simptomų. Dėl šių nenormalių ląstelių kaupimosi organizme, normalios kraujo ląstelės (raudonosios, baltosios ir trombocitai) yra slopinamos, kas gali sukelti įvairių sveikatos problemų. LML yra svarbi, nes, jei nebus gydoma, ji gali sukelti sunkius komplikacijas, įskaitant anemiją, infekcijas ir kraujavimus.

Ligos priežastis

Pagrindinė lėtinės mieloleukemijos priežastis vis dar nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad genetiniai pokyčiai kaulų čiulpuose sukelia nenormalių ląstelių dauginimąsi. Vienas iš žinomų veiksnių yra Philadelphia chromosoma, kuri atsiranda dėl genetinės mutacijos, kai chromosomos 9 ir 22 keičiasi vietomis. Taip pat kai kurie cheminiai veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis kontaktas su benzenu ar tam tikromis chemoterapinėmis medžiagomis, gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius: LML dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms.
• Genetiniai veiksniai: Asmenys, turintys šeimos istoriją su kraujo ligomis, gali turėti didesnę riziką.
• Cheminiai veiksniai: Ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, benzenu, gali padidinti riziką.
• Radiacijos poveikis: Asmenys, kurie buvo veikiami didelių radiacijos dozių, gali turėti didesnę riziką susirgti LML.

Simptomai

• Pagrindiniai lėtinės mieloleukemijos simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą, svorio kritimą, karščiavimą, naktinius prakaitavimus, dažnas infekcijas ir mėlynių atsiradimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir pilvo skausmai, jei blužnis ar kepenys padidėja.

Diagnostika

Lėtinės mieloleukemijos diagnozė paprastai prasideda nuo kraujo tyrimo, kurio metu nustatomas nenormalus baltųjų kraujo ląstelių skaičius. Papildomi tyrimai, tokie kaip kaulų čiulpų biopsija, gali būti atliekami siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti ligos stadiją. Taip pat gali būti atliekami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti Philadelphia chromosomos buvimą, kuris yra svarbus diagnostinis rodiklis.

Gydymas

Lėtinės mieloleukemijos gydymas gali apimti kelis metodus, priklausomai nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės. Dažniausiai taikoma gydymo strategija yra tyrosinkinazės inhibitoriai, kurie blokuoja nenormalių ląstelių augimą. Be to, chemoterapija ir imunoterapija gali būti naudojamos siekiant sumažinti ligos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kaulų čiulpų transplantacija taip pat gali būti galimas sprendimas, ypač jaunesniems pacientams, turintiems sunkesnes ligos formas. Naujausios terapijos galimybės nuolat tobulinamos, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti šalutinį poveikį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas