Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nepatikslinta
Anatomija
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra liga, kuri paveikia kvėpavimo sistemą, ypač plaučius. Ši liga susijusi su plaučių audinio pažeidimu ir bronchų obstrukcija, dėl ko sumažėja oro srautas plaučiuose. Pagrindiniai paveikti organai yra plaučiai, bronchai ir alveoliai. Plaučiai, kurie yra atsakingi už deguonies įsisavinimą ir anglies dioksido pašalinimą, tampa mažiau efektyvūs, o tai sukelia kvėpavimo sutrikimus. LOPL gali sukelti struktūrinius pokyčius plaučių audinyje, pavyzdžiui, emfizemą, kur alveoliai praranda elastingumą, ir bronchitą, kuriame uždegami bronchai.
Ligos aprašymas
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra progresuojanti liga, kuri dažniausiai pasireiškia ilgalaikio tabako rūkymo ar kitų dirgiklių įtakos rezultatu. LOPL apima dvi pagrindines formas: lėtinį bronchitą ir emfizemą. Tai yra svarbi liga, nes ji sukelia didelį mirštamumą ir neįgalumą visame pasaulyje. LOPL gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę, sukeldama nuolatinį dusulį ir ribodama fizinę veiklą. Be to, ši liga gali sukelti kitas sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos ir plaučių infekcijos.
Ligos priežastis
Pagrindinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastys yra ilgalaikis tabako rūkymas, oro tarša, profesinės rizikos veiksniai (pvz., dulkių, cheminių medžiagų poveikis) ir genetiniai faktoriai, tokie kaip alfa-1 antitrypsino trūkumas. Tabako dūmai sukelia uždegimą plaučių audinyje, o tai lemia struktūrinius pokyčius, kurie trukdo normaliam oro srautui. Be to, ilgalaikis kontaktas su dirginančiomis medžiagomis, tokiomis kaip cheminiai garai, gali prisidėti prie ligos vystymosi.
Rizikos faktoriai
- Rūkymas – tai pagrindinis rizikos veiksnys, kuris didina LOPL išsivystymo tikimybę.
- Oro tarša – ilgalaikis poveikis oro taršai, ypač gyvenant dideliuose miestuose, gali prisidėti prie ligos vystymosi.
- Profesinės sąlygos – dirbant aplinkoje, kurioje yra dulkių, cheminių medžiagų ar kitų dirgiklių, rizika susirgti LOPL yra didesnė.
- Genetiniai veiksniai – tam tikrų genų mutacijos gali padidinti LOPL riziką, pavyzdžiui, alfa-1 antitrypsino trūkumas.
Simptomai
- Pagrindiniai lėtinės obstrukcinės plaučių ligos simptomai apima nuolatinį dusulį, ypač fizinio krūvio metu, kosulį, kuris gali būti su skrepliais, ir krūtinės spaudimą. Liga gali progresuoti, sukeldama sunkesnius simptomus, tokius kaip dusulys ramybės būsenoje, greitas nuovargis ir pasunkėjęs kvėpavimas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir plaučių infekcijos, kurios dar labiau pablogina paciento būklę.
Diagnostika
Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika apima kelis tyrimus. Pagrindinis tyrimas yra spirometrija, kuri matuoja oro srauto greitį ir plaučių talpą. Be to, gydytojai gali atlikti krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, kompiuterinę tomografiją, kraujo tyrimus ir išsamaus istorijos rinkimo procesą, siekiant nustatyti simptomų priežastis ir ligos stadiją.
Gydymas
Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai apima bronchodilatatorius, kurie plečia bronchus, kortikosteroidus, kurie mažina uždegimą, ir, esant sunkioms ligos formoms, deguonies terapiją. Taip pat svarbu nutraukti rūkymą ir keisti gyvenimo būdą, įskaitant fizinę veiklą ir mitybą. Naujoviškos terapijos galimybės apima biologinius vaistus ir naujas inhaliacijas, kurios gali pagerinti paciento būklę ir gyvenimo kokybę.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas