Lėtinė obstrukcinė plaučių liga su paūmėjimu, nepatikslinta

Anatomija

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) su paūmėjimu yra liga, kuri tiesiogiai veikia kvėpavimo sistemą, ypač plaučius ir bronchus. Pagrindiniai anatomijos elementai, susiję su šia liga, yra plaučiai, bronchų medžio struktūra ir alveoliai. LOPL sukelia oro srauto apribojimą, kuris gali būti nuolatinis ir progresuojantis. Liga dažnai sukelia bronchų uždegimą, kuris sukelia bronchų sienelių sustorėjimą ir gleivių sekrecijos padidėjimą. Dėl šių pokyčių plaučių alveoliai, kurie yra atsakingi už dujų mainus, gali tapti pažeisti, sumažindami jų funkcionalumą ir sukelti hipoksiją – deguonies trūkumą organizme.

Ligos aprašymas

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga su paūmėjimu yra progresuojanti plaučių liga, kuri paprastai atsiranda dėl ilgalaikio poveikio dirgikliams, tokiems kaip cigarečių dūmai ar kiti oro teršalai. LOPL apima dvi pagrindines būkles: lėtinį bronchitą ir emfizemą. Lėtinis bronchitas pasižymi ilgalaikiu bronchų uždegimu, o emfizema – alveolių sunaikinimu. Ši liga yra svarbi dėl jos didelio poveikio gyvenimo kokybei, gebėjimui dirbti ir netgi mirtingumui. LOPL paūmėjimai, kurie gali būti sukeliami infekcijų ar aplinkos veiksnių, gali smarkiai pabloginti paciento būklę ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.

Ligos priežastis

Pagrindinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastys yra ilgalaikis tabako rūkymas, oro tarša, profesinės rizikos veiksniai (tokie kaip dulkių, cheminių medžiagų ar garų poveikis) ir genetiniai veiksniai, tokie kaip alfa-1 antitripsino trūkumas. Rūkymas sukelia uždegimą plaučiuose ir bronchų obstrukciją, o oro tarša gali pabloginti jau esamą būklę. Genetiniai veiksniai gali padidinti asmens jautrumą aplinkos dirgikliams ir sukelti greitesnį ligos progresavimą.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – tai pats didžiausias rizikos veiksnys, sukeliantis bronchų uždegimą ir plaučių pažeidimus.
• Aplinkos tarša – oro teršalai, tokie kaip smogas ir chemikalai, gali pabloginti kvėpavimo takų būklę.
• Profesinė veikla – dirbant su cheminėmis medžiagomis ar dulkėmis, rizika susirgti LOPL padidėja.
• Paveldimumas – genetiniai faktoriai, tokie kaip alfa-1 antitripsino trūkumas, gali padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai lėtinės obstrukcinės plaučių ligos simptomai apima dusulį, ypač fizinio krūvio metu, nuolatinį kosulį, kuris gali būti su skrepliais, krūtinės spaudimą ir pasunkėjusią kvėpavimo funkciją. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o paūmėjimo atvejais gali pasireikšti stiprus dusulys ir padidėjęs skreplių kiekis, reikalaujantis skubios medicininės intervencijos.

Diagnostika

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika apima anamnezės rinkimą, fizinį tyrimą, plaučių funkcijos tyrimus (spirometriją), rentgeno nuotraukas ir, kai reikia, kompiuterinę tomografiją. Spirometrija yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti plaučių funkciją ir oro srauto apribojimą. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti galimas infekcijas ar uždegiminius procesus organizme.

Gydymas

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažniausiai apima bronchodilatatorius, kurie padeda atpalaiduoti bronchus, ir kortikosteroidus, kurie mažina uždegimą. Taip pat gali būti skiriami antibiotikai, jei įtariama bakterinė infekcija. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip rūkymo metimas, fizinė veikla ir kvėpavimo pratimai. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai ir nauji inhaliatoriai, taip pat gali būti taikomos, siekiant pagerinti pacientų būklę ir sumažinti paūmėjimų dažnį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas