Lėtinis krepituojantis plaštakos ir riešo sinovitas

Anatomija

Lėtinis krepituojantis plaštakos ir riešo sinovitas yra liga, susijusi su sąnarių anatomija, ypač su riešo ir plaštakos sąnariais. Riešo sąnarys sudarytas iš aštuonių mažų kaulų, kurie yra sujungti sinoviniu skysčiu, kuris leidžia sklandžiai judėti. Sinovinė membrana apgaubia sąnarius ir gamina sinovinį skystį, kuris maitina kremzlę ir sumažina trintį. Šios ligos atveju, uždegimas pažeidžia sinoviją, sukeldamas skausmą, patinimą ir judėjimo apribojimus.

Ligos aprašymas

Lėtinis krepituojantis plaštakos ir riešo sinovitas yra ilgalaikis uždegiminis procesas, kuris paveikia sinovinę membraną. Ši liga pasireiškia skausmu, sąnario sustingimu ir krepitacija, tai yra, girdimu sąnario garsų skleidimu judant. Lėtinis šios ligos pobūdis gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip sąnario deformacijos ir funkcijos praradimas, todėl ji yra svarbi tiek medicininiu, tiek socialiniu požiūriu.

Ligos priežastis

Ligos priežastys gali būti labai įvairios. Pagrindiniai veiksniai apima autoimuninius sutrikimus, traumą, per didelį fizinį krūvį, infekcijas ir degeneracinius pokyčius. Autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, gali sukelti sinovinės membranos uždegimą. Be to, ilgalaikis sąnario perkrovimas, pavyzdžiui, dėl pasikartojančių judesių, gali prisidėti prie ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su sąnarių problemomis.
• Profesinė veikla – darbai, susiję su pakartotiniais judesiais, gali padidinti riziką.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti tikimybę susirgti šia liga.
• Perteklinis svoris – didesnis kūno svoris didina sąnarių apkrovą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmą, kuris gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik judant, sąnario patinimą, krepitaciją judant, sumažėjusį judrumą ir kartais paraudimą aplink sąnarį. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, galinčių trukdyti kasdieniams veiksmams.

Diagnostika

Ligos diagnozė paprastai pradedama nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, tokius kaip rentgeno nuotraukos, ultragarsas ar MRT, kad įvertintų sąnario būklę. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo žymenis ar autoimuninius sutrikimus.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), kortikosteroidų injekcijas ir, kai kuriais atvejais, biologinę terapiją. Fizinė terapija taip pat gali būti naudinga, siekiant pagerinti judrumą ir sumažinti skausmą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti šaltos ar karštos terapijos naudojimą, sąnarių imobilizavimą specialiais įtvarais ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio kontrolė ir fizinio aktyvumo didinimas. Naujausios terapijos galimybės apima regeneracines medicinos technikas, tokias kaip PRP (plazmos, turinčios daug trombocitų) terapija, kuri gali padėti atkurti pažeistus audinius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas