Lėtinis nefritinis sindromas, židininis ir segmentinis glomerulų pažeidimas

Anatomija

Lėtinis nefritinis sindromas, židininis ir segmentinis glomerulų pažeidimas, tiesiogiai susijęs su inkstų anatomija. Inkstai yra suporuoti organai, esantys pilvo ertmėje, kurie atlieka svarbų vaidmenį filtruojant kraują ir reguliuojant skysčių, elektrolitų bei rūgščių-bazės pusiausvyrą. Šios ligos atveju pažeidžiami glomerulai – maži kraujagyslių tinklai inkstuose, kurie atsakingi už kraujo filtravimą. Dėl šių pažeidimų gali sutrikti inkstų funkcija, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant inkstų nepakankamumą.

Ligos aprašymas

Lėtinis nefritinis sindromas, židininis ir segmentinis glomerulų pažeidimas yra sudėtinga liga, pasižyminti glomerulų pažeidimu, kuris gali būti lokalizuotas tam tikrose inkstų dalyse. Tai gali sukelti uždegimą ir skaidulinių audinių susidarymą, dėl ko blogėja inkstų filtravimo funkcija. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti lėtinius sveikatos sutrikimus ir, jei nebus gydoma, gali progresuoti iki galutinio inkstų nepakankamumo, reikalaujančio dializės ar inkstų persodinimo.

Ligos priežastis

Pagrindinės lėtinio nefritinio sindromo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra autoimuniniai procesai, kurie sukelia uždegimą glomeruluose. Be to, infekcijos, toksinai, vaistai, taip pat genetiniai veiksniai gali prisidėti prie ligos vystymosi. Kartais liga gali būti antrinė, atsirandanti dėl kitų ligų, tokių kaip diabetas ar hipertenzija, kurios pažeidžia inkstus.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga inkstų ligomis.
• Diabetas – aukštas cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti inkstų filtravimo sistemą.
• Hipertenzija – aukštas kraujo spaudimas gali sukelti kraujagyslių pažeidimus inkstuose.
• Genetika – šeimos anamnezėje buvusios inkstų ligos gali padidinti riziką.
• Autoimuninės ligos – tokios kaip lupus, gali paveikti inkstus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti patinimą, ypač aplink akis ir kojose, kraujo ar baltymų buvimą šlapime, nuovargį, padidėjusį kraujo spaudimą, taip pat gali pasireikšti šlapimo kiekio pokyčiai. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi ir nepastebimi, tačiau ligai progresuojant, jie gali tapti sunkesni ir sukelti rimtų komplikacijų.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamią klinikinę istoriją, fizinį tyrimą, laboratorinius tyrimus, tokius kaip kraujo ir šlapimo analizės. Dažnai atliekami inkstų ultragarsiniai tyrimai ar biopsijos, siekiant nustatyti glomerulų pažeidimo laipsnį ir pobūdį. Šie tyrimai padeda nustatyti ligos stadiją ir parinkti tinkamiausią gydymo strategiją.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai skiriami vaistai, kurie padeda kontroliuoti kraujo spaudimą, mažina uždegimą ir baltymų praradimą per inkstus. Taip pat svarbu laikytis tinkamos dietos, ribojant druskos ir baltymų suvartojimą. Naujovės gydyme apima biologinius vaistus ir naujas terapijas, kurios gali pagerinti ligos prognozę ir sumažinti komplikacijų riziką. Reguliarus gydytojo stebėjimas ir kontroliniai tyrimai yra būtini, siekiant užtikrinti efektyvų ligos valdymą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas