Lėtinis sinusitas, nepatikslintas

Anatomija

Lėtinis sinusitas, nepatikslintas, yra liga, susijusi su nosies ertmės ir paranalinių sinusų uždegimu. Žmogaus anatomijoje sinusai yra oro užpildyti ertmės, esančios aplink nosį, kurios padeda sušildyti, drėkinti ir filtruoti įkvepiamą orą. Pagrindiniai sinusai, paveikti šios ligos, yra priekiniai (frontaliniai), žandikaulio (maxillary), etmoidiniai ir sphenoidiniai sinusai. Uždegimas šiose ertmėse gali sukelti skausmą, spaudimą ir diskomfortą, todėl liga gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei.

Ligos aprašymas

Lėtinis sinusitas yra ilgalaikis (daugiau nei 12 savaičių) sinusų uždegimas, kuris gali sukelti simptomus, trukdančius kasdieniam gyvenimui. Ši liga gali būti besimptomė arba sukelti įvairius nepatogumus. Lėtinis sinusitas gali būti svarbus dėl savo poveikio žmogaus sveikatai, nes jis gali sukelti komplikacijas, tokias kaip infekcijos plitimas į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, ausis ar plaučius. Be to, lėtinis sinusitas gali turėti neigiamą poveikį bendram organizmo imunitetui.

Ligos priežastis

Lėtinio sinusito priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra ilgalaikiai infekcijos sukėlėjai, tokie kaip bakterijos, virusai ar grybai. Taip pat gali būti ir alerginės reakcijos, kurios sukelia uždegimą. Dėl struktūrinių nosies anomalijų, tokių kaip nosies pertvaros kreivumas, sinusų drenažo sutrikimai ar polipai, taip pat gali kilti ši liga. Be to, tam tikros ligos, pavyzdžiui, astma, cistinė fibrozė ar imunodeficito būsenos, taip pat gali prisidėti prie lėtinio sinusito vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – tabako dūmai dirgina nosies gleivinę ir gali prisidėti prie uždegimo.
• Alergijos – polinozė ir kitos alerginės reakcijos gali sukelti sinusų uždegimą.
• Nosies struktūriniai sutrikimai – nosies pertvaros kreivumas ar polipai gali trukdyti normaliai sinusų funkcijai.
• Imunodeficito būsenos – asmenys su silpna imunine sistema labiau linkę į uždegimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuolatinį nosies užgulimą, skausmą ir spaudimą aplink sinusus, galvos skausmus, gleivinės išskyras (dažnai pūlingas) ir sumažėjusį kvapo pojūtį. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir karščiavimas, nuovargis ar kosulys. Simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių ir gali skirtis priklausomai nuo individualių organizmo savybių.

Diagnostika

Lėtinio sinusito diagnozė dažniausiai pradedama nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti nosies endoskopiją, kad įvertintų sinusų būklę ir nustatytų uždegimo požymius. Taip pat gali būti atlikti vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT), siekiant geriau įvertinti sinusų anatomiją ir uždegimo laipsnį. Laboratoriniai tyrimai, tokie kaip gleivių kultūros, gali būti atliekami siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją.

Gydymas

Lėtinio sinusito gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiu požiūriu, gydytojai dažnai skiria antibiotikus, jei nustatomas bakterinis uždegimas, taip pat kortikosteroidus, kad sumažintų uždegimą. Antihistamininiai vaistai gali būti naudojami esant alergijoms. Nemedicininiai sprendimai apima nosies drėkinimą druskos tirpalu, šiltų kompresų naudojimą ir inhaliacijas. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip biotechnologiniai vaistai, skirti imunoterapijai, gali būti taikomos pacientams, kuriems pasireiškia lėtinis sinusitas kartu su alergijomis. Sunkiais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, siekiant pagerinti sinusų drenažą ir pašalinti struktūrinius sutrikimus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas