Lėtinis virusinis hepatitas

Anatomija

Lėtinis virusinis hepatitas yra liga, kuri tiesiogiai paveikia kepenis, kurie yra esminis organas žmogaus organizme. Kepenyse vyksta medžiagų apykaita, detoksikacija, tulžies gamyba ir vitaminų sandėliavimas. Virusai, sukeliantys lėtinį hepatitą, pažeidžia kepenų ląsteles (hepatocitus), sukelia uždegimą ir gali sukelti lėtinį organo pažeidimą. Ši liga gali sukelti fibrozę, cirozę ir net kepenų vėžį, todėl kepenų anatomija ir funkcijos yra itin svarbios vertinant šios ligos poveikį organizmui.

Ligos aprašymas

Lėtinis virusinis hepatitas yra ilgalaikis kepenų uždegimas, sukeltas virusų, dažniausiai hepatito B arba C. Ši liga gali trukti kelerius metus ar net dešimtmečius, ir dažnai ji progresuoja be jokių akivaizdžių simptomų. Lėtinis hepatitas yra svarbus sveikatos klausimas, nes gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip kepenų cirozė ir vėžys. Be to, šios ligos plitimas gali turėti didelį poveikį visuomenės sveikatai, dėl ko būtina ją anksti diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės lėtinio virusinio hepatito priežastys yra hepatito B ir C virusai. Šie virusai perduodami per kraują, seksualiai arba nuo motinos vaikui. Hepatito B virusas gali sukelti lėtinį uždegimą, net jei pacientas nesijaučia sergantis. Hepatito C virusas dažniausiai sukelia lėtinius infekcijas, kurios gali progresuoti į cirozę ir kepenų vėžį. Be virusų, lėtinis hepatitas gali būti sukeltas ir kitų veiksnių, tokių kaip alkoholio vartojimas, autoimuninės ligos ar tam tikri vaistai, kurie pažeidžia kepenis.

Rizikos faktoriai

• Infekcija su hepatito B arba C virusu – tai pagrindinis rizikos veiksnys, nes šie virusai gali sukelti lėtinį uždegimą.
• Intraveninis narkotikų vartojimas – tai dažna hepatito C plitimo priežastis, nes dalijimasis adatomis didina riziką užsikrėsti.
• Neapsaugoti seksualiniai santykiai – gali padidinti hepatito B viruso plitimo riziką.
• Gyvenimas su asmeniu, sergančiu lėtiniu hepatitu – gali padidinti užsikrėtimo riziką, ypač su hepatito B virusu.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti nespecifiniai, tokie kaip nuovargis, apetito praradimas, pykinimas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje. Vėliau liga gali pasireikšti sunkesniais simptomais, tokiais kaip gelta (odos ir akių pageltimas), tamsus šlapimas, šviesi išmatos, niežulys ir pilvo patinimas. Kai kurie pacientai gali patirti komplikacijas, tokias kaip ascitas ar kraujavimas iš varikozinių venų.

Diagnostika

Lėtinio virusinio hepatito diagnozė apima kelis tyrimus. Pirmiausia atliekami kraujo tyrimai, kurie nustato hepatito virusų antikūnus ir viruso DNR ar RNR lygį. Be to, atliekamas kepenų funkcijos tyrimas, siekiant įvertinti, kaip gerai kepenys atlieka savo funkcijas. Ultragarso tyrimas gali būti naudojamas kepenų struktūrai įvertinti, o, jei reikia, atliekama kepenų biopsija, siekiant nustatyti uždegimo ir fibrozės laipsnį.

Gydymas

Lėtinio virusinio hepatito gydymas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Hepatito B atveju gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip tenofoviras ar entekaviras. Hepatito C gydymas dažnai apima naujausias antivirusines terapijas, tokias kaip direct-acting antivirals (DAAs), kurios gali išgydyti ligą daugumoje atvejų. Be to, svarbu keisti gyvenimo būdą, sumažinant alkoholio vartojimą, laikantis sveikos mitybos ir reguliariai sportuojant. Pacientams, sergantiems ciroze, gali prireikti papildomo gydymo, siekiant valdyti komplikacijas ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas