Limfoidinė leukemija, nepatikslinta

Anatomija

Limfoidinė leukemija, nepatikslinta, yra kraujo vėžio forma, kuri tiesiogiai veikia limfinę sistemą, kuri yra svarbi organizmo imuninės gynybos dalis. Liga paveikia limfocitus – baltuosius kraujo kūnelius, kurie gaminami kaulų čiulpuose ir yra svarbūs kovojant su infekcijomis. Pagrindinės paveiktos anatomijos dalys yra kaulų čiulpai, limfmazgiai, blužnis ir, galų gale, kiti organai, kur gali plisti vėžinės ląstelės. Dėl ligos progresavimo gali būti pažeisti ir kiti organai, tokiuose kaip kepenys ir plaučiai, todėl gali atsirasti sisteminių simptomų.

Ligos aprašymas

Limfoidinė leukemija, nepatikslinta, yra grupė ligų, kuriose limfocitai nekontroliuojamai dauginasi ir kaupiasi kraujyje bei kitose limfinės sistemos dalyse. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, tačiau nepatikslinta forma reiškia, kad konkreti subtipizacija nebuvo atlikta. Liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, įskaitant imuninės sistemos silpnėjimą, anemiją ir infekcijų riziką. Be to, limfoidinė leukemija gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, todėl svarbu ją anksti diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Limfoidinės leukemijos, nepatikslintos, priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais ir aplinkos veiksniais. Tyrimai rodo, kad genetiniai pokyčiai, tokie kaip chromosomų anomalijos, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, tam tikri virusai, pavyzdžiui, Epstein-Barr virusas, taip pat gali būti susiję su limfoidinės leukemijos atsiradimu. Aplinkos veiksniai, tokie kaip chemikalai ir radiacija, taip pat gali didinti riziką.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su kraujo vėžiu, gali didinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – ilgalaikis kontaktas su tam tikromis chemikalais, pavyzdžiui, benzenu.
• Virusinės infekcijos – kaip minėta, Epstein-Barr virusas gali būti rizikos veiksnys.
• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės su silpna imunine sistema gali turėti didesnę riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai limfoidinės leukemijos simptomai gali apimti nuovargį, svorio kritimą, karščiavimą, naktinius prakaitavimus, padidėjusius limfmazgius, kraujavimą ar mėlynes, ir dažnas infekcijas. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir individualių paciento savybių.

Diagnostika

Limfoidinės leukemijos diagnozė paprastai prasideda nuo fizinio tyrimo ir paciento istorijos. Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, kurie nustato baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir jų tipą. Taip pat gali būti atliekami kaulų čiulpų biopsijos, kad būtų galima patvirtinti diagnozę ir nustatyti ligos stadiją. Kiti diagnostiniai metodai gali apimti kompiuterinę tomografiją (KT) ar magnetinį rezonansą (MR), kurie padeda įvertinti limfmazgių ir kitų organų būklę.

Gydymas

Limfoidinės leukemijos gydymas gali būti įvairus ir priklauso nuo ligos tipo, stadijos bei paciento amžiaus ir sveikatos būklės. Gydymo galimybės apima chemoterapiją, radioterapiją, imunoterapiją ir kaulų čiulpų transplantaciją. Naujausios terapijos galimybės apima tikslinę terapiją, kuri orientuota į specifinius genetinius pokyčius vėžinėse ląstelėse. Be to, pacientams gali būti teikiama palaikomoji terapija, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus. Svarbu, kad gydymo planas būtų individualizuotas kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į jų unikalią situaciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas