Lūpos gerybinis navikas

Anatomija

Lūpos gerybinis navikas yra susijęs su burnos ertmės anatomija, ypač su lūpų audiniais, kurie yra sudaryti iš gleivinės, raumenų ir jungiamojo audinio. Lūpos yra svarbi veido dalis, turinti daug nervinių galūnių ir kraujagyslių, todėl bet kokie pokyčiai šioje srityje gali turėti įtakos ne tik estetinei išvaizdai, bet ir pacientų funkciniam gebėjimui, pavyzdžiui, kalbai ir valgymui. Gerybiniai navikai dažniausiai auga iš epitelinio audinio ir gali paveikti lūpų paviršių, sukeldami skausmą ar diskomfortą.

Ligos aprašymas

Lūpos gerybinis navikas yra ne piktybinis auglys, kuris gali susidaryti iš įvairių audinių lūpų srityje. Šie navikai gali būti skirtingų tipų, įskaitant fibromas, lipomas, adenomas ir kt. Nors gerybiniai navikai paprastai nėra pavojingi gyvybei, jų buvimas gali sukelti estetinį diskomfortą ir, kai kuriais atvejais, funkcinius sutrikimus, tokius kaip sunkumai kalbant ar valgant. Ši liga yra svarbi, nes, nors ji nėra piktybinė, ji gali reikalauti medicininės intervencijos, kad būtų išvengta komplikacijų.

Ligos priežastis

Lūpos gerybinių navikų priežastys dažnai nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jie gali būti susiję su genetiniais veiksniais, ilgalaikiu saulės poveikiu, mechaniniais pažeidimais ar lėtiniu dirginimu. Pavyzdžiui, žmonės, kurie dažnai liečia savo lūpas ar turi lūpų žaizdų, gali būti labiau linkę į gerybinius navikus. Taip pat, tam tikri virusai, pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusas (ŽPV), gali turėti įtakos navikų vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikis saulės poveikis – UV spinduliai gali sukelti odos pažeidimus ir prisidėti prie navikų susidarymo.
• Mechaniniai pažeidimai – nuolatinis lūpų dirginimas ar trauma gali padidinti gerybinių navikų riziką.
• Genetiniai veiksniai – šeimyninė polinkis gali turėti įtakos gerybinių navikų vystymuisi.
• ŽIV ar kitos imuninę sistemą silpninančios ligos – gali padidinti riziką susirgti gerybiniais navikais.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti lūpų patinimas, skausmas, diskomfortas ar estetiniai pokyčiai, tokie kaip naviko atsiradimas lūpų srityje. Kai kurie pacientai gali patirti sunkumų kalbant arba valgant, priklausomai nuo naviko dydžio ir vietos.

Diagnostika

Lūpos gerybinio naviko diagnozė paprastai prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas įvertina naviko išvaizdą ir simptomus. Papildomi tyrimai, tokie kaip biopsija, gali būti atliekami norint patvirtinti diagnozę ir nustatyti naviko tipą. Taip pat gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar MRT, siekiant įvertinti naviko išplitimą ir aplinkinių audinių būklę.

Gydymas

Lūpos gerybinių navikų gydymas dažniausiai apima chirurginį pašalinimą, ypač jei navikas sukelia diskomfortą ar estetinių problemų. Kai kuriais atvejais gali būti taikomos ir kitos terapijos, tokios kaip lazerinė terapija ar krioterapija. Naujausi gydymo metodai gali apimti biologinius vaistus, kurie padeda organizmui kovoti su naviko augimu. Taip pat svarbu stebėti pacientus po gydymo, kad būtų užtikrinta, jog navikai neatsiranda iš naujo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas