Lydimasis žvairumas

Anatomija

Lydimasis žvairumas yra regėjimo sutrikimas, kuris dažniausiai susijęs su akies raumenų koordinacija ir nervų sistemos funkcionavimu. Žmogaus akys yra valdomos šešiais raumenimis, kurie leidžia joms judėti į skirtingas puses. Lydimasis žvairumas atsiranda, kai šių raumenų veikla yra nesubalansuota, dėl ko viena akis gali nukrypti nuo centrinės regėjimo ašies. Dėl to žmogus mato dvigubai arba jam sunku orientuotis erdvėje. Ligos metu gali būti paveikta ne tik akies raumenų sistema, bet ir centrinė nervų sistema, kuri atsakinga už regėjimo apdorojimą ir koordinaciją.

Ligos aprašymas

Lydimasis žvairumas, dar vadinamas konvergenciniu žvairumu, yra būklė, kai akys nesusitelkia į tą pačią tašką, todėl atsiranda dvigubas matymas arba sunkumai su erdvinio matymo suvokimu. Ši liga gali pasireikšti įvairiais lygiais ir gali būti laikina arba nuolatinė. Lydimasis žvairumas gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, nes jis gali trukdyti mokymuisi, darbui ir net socialiniams santykiams. Todėl svarbu laiku ją atpažinti ir gydyti.

Ligos priežastis

Lydimasis žvairumas gali turėti įvairių priežasčių. Dažniausiai tai atsiranda dėl akies raumenų silpnumo arba disbalanso, kuris gali būti genetinis arba įgytas. Taip pat, šią ligą gali sukelti neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, smegenų sužalojimai ar ligos, kurios veikia nervų sistemą, tokios kaip išsėtinė sklerozė. Be to, regėjimo sutrikimai, tokie kaip trumparegystė ar toliaregystė, taip pat gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti lydimuoju žvairumu.
• Neurologinės ligos – sąlygos, kurios veikia nervų sistemą, gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Akių sutrikimai – esant kitoms regėjimo problemoms, didėja rizika vystytis lydimajam žvairumui.
• Stresas ir nuovargis – ilgalaikis stresas gali paveikti akių raumenų veiklą ir prisidėti prie žvairumo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima dvigubą matymą, sunkumą orientuotis erdvėje, akių nuovargį ir galvos skausmus. Kai kurie žmonės gali patirti regėjimo sutrikimų, ypač ilgai dirbdami su kompiuteriu arba skaitydami. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti pykinimas ir koordinacijos problemos.

Diagnostika

Diagnostika apima akių tyrimus, kurie gali apimti regėjimo aštrumo testus, akių judesių stebėjimą ir regėjimo laukų tyrimus. Oftalmologai taip pat gali naudoti specialius prietaisus, kad įvertintų akių raumenų funkciją ir nervų sistemos būklę. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant nustatyti galimas neurologines problemas.

Gydymas

Gydymo galimybės gali būti įvairios. Medicininiai sprendimai gali apimti ortopedinius akinius, kurie padeda sureguliuoti regėjimą, o taip pat ir fizioterapiją, siekiant stiprinti akių raumenis. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija, ypač jei yra didelis raumenų disbalansas. Be to, naujausios terapijos galimybės apima kompiuterines programas, skirtas akių judesių koordinavimui gerinti, ir regėjimo terapiją, kuri gali padėti žmonėms geriau prisitaikyti prie ligos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas