Lytinių ir šlapimo organų protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų komplikacijos

Anatomija

Lytinių ir šlapimo organų protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų komplikacijos dažniausiai susijusios su urogenitaline sistema, kuri apima šlapimo pūslę, inkstus, šlaplę, prostatos ir lytinius organus. Ši sistema atlieka svarbias funkcijas, tokių kaip šlapimo gamyba ir išskyrimas, taip pat reprodukcija. Protezai ir implantai dažnai naudojami, kad pagerintų šių organų funkciją, tačiau jie gali sukelti įvairių komplikacijų, kurios tiesiogiai įtakoja šių organų anatomiją ir fiziologiją.

Ligos aprašymas

Ši liga apima komplikacijas, kurios gali atsirasti po protezinių įtaisų, implantatų ar transplantatų įdiegimo lytinių ir šlapimo organų srityje. Tai gali būti infekcijos, uždegimai, atmetimo reakcijos, mechaniniai pažeidimai ir kitos problemos. Šios komplikacijos yra svarbios, nes jos gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, sukelti skausmą, diskomfortą, o kai kuriais atvejais net reikalauti chirurginės intervencijos. Supratimas apie šias komplikacijas yra būtinas tiek pacientams, tiek gydytojams, kad būtų galima užtikrinti tinkamą gydymą ir priežiūrą.

Ligos priežastis

Šios ligos priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima infekcijas, kurios gali atsirasti po operacijos, mechaninius implantatų pažeidimus, alergines reakcijas į medžiagas, iš kurių pagaminti implantai, ir uždegiminius procesus. Taip pat gali pasireikšti atmetimo reakcijos, kai organizmas nepripažįsta svetimkūnio ir bando jį pašalinti. Kiti mechanizmai apima kraujo apytakos sutrikimus, kurie gali paveikti implantų funkcionavimą.

Rizikos faktoriai

• Paciento amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su komplikacijomis dėl silpnesnio imuniteto ir gretutinių ligų.
• Diabetas – šia liga sergantys pacientai gali turėti padidėjusią infekcijų riziką ir blogesnį gijimą.
• Imuninės sistemos sutrikimai – pacientai su silpna imunine sistema gali būti labiau linkę į komplikacijas.
• Prieš tai buvusios operacijos – ankstesnės operacijos gali sukelti randus ir komplikacijas, didinančias riziką naujoms problemoms.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą šlapimo takų ar lytinių organų srityje, diskomfortą ir patinimą. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, šlapimo pokyčiai (pvz., kraujas šlapime), ir sunkumai šlapinantis. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti organizmo reakcijos, tokios kaip anafilaksija.

Diagnostika

Diagnostika apima fizinį paciento tyrimą, anamnezės surinkimą ir įvairius laboratorinius tyrimus, tokius kaip kraujo ir šlapimo tyrimai. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, taip pat gali būti naudojami siekiant įvertinti implantų būklę ir aplinkinių audinių pokyčius. Gydytojai gali atlikti cistoskopiją, kad tiesiogiai apžiūrėtų šlapimo pūslę ir šlaplę.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo komplikacijų pobūdžio. Dažnai skiriami antibiotikai infekcijoms gydyti, o uždegiminius procesus gali padėti suvaldyti priešuždegiminiai vaistai. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinti implantai arba sutvarkytos kitos problemos. Naujovės gydymo srityje apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali padėti sumažinti komplikacijų riziką, taip pat naujų tipų protezų ir implantų kūrimą, kurie yra mažiau linkę sukelti komplikacijas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas