Maistinių medžiagų stoka, nepatikslinta

Anatomija

Maistinių medžiagų stoka, nepatikslinta, yra liga, kuri tiesiogiai veikia žmogaus organizmo anatomiją ir fiziologiją. Pagrindinės paveiktos sistemos yra virškinimo sistema, endokrininė sistema ir imuninė sistema. Virškinimo sistema gali būti paveikta dėl netinkamos mitybos, dėl ko gali sutrikti maistinių medžiagų įsisavinimas. Endokrininė sistema, atsakinga už hormonų gamybą, gali reaguoti į maistinių medžiagų trūkumą, sukeldama įvairius metabolinius sutrikimus. Imuninė sistema, kuri priklauso nuo tinkamos mitybos, gali silpnėti, todėl organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms.

Ligos aprašymas

Maistinių medžiagų stoka, nepatikslinta, yra būklė, kai organizmui trūksta būtinų maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai, mineralai, baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Ši liga gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, nes maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti įvairių organų ir sistemų sutrikimus. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali paveikti tiek fiziologinę, tiek psichologinę asmens būklę, sukeldama nuovargį, silpnumą, imuniteto sumažėjimą ir netgi psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija.

Ligos priežastis

Maistinių medžiagų stoka gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Pagrindinės priežastys yra netinkama mityba, kuri apima nepakankamą arba neįvairovę turintį maisto racioną. Be to, ligos, tokios kaip celiakija ar Krono liga, gali sutrikdyti maistinių medžiagų įsisavinimą. Kita priežastis gali būti padidėjęs maistinių medžiagų poreikis, pavyzdžiui, nėštumo metu ar intensyvių fizinių krūvių metu. Taip pat, kai kurie vaistai gali trukdyti maistinių medžiagų absorbcijai, o tai gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Nedidelis maisto racionas – asmenys, kurie laikosi griežtų dietų arba neturi prieigos prie įvairių maisto produktų, yra labiau pažeidžiami.
• Virškinimo sutrikimai – tokios ligos kaip celiakija, Krono liga ar žarnyno infekcijos gali sumažinti maistinių medžiagų įsisavinimą.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms gali sumažėti maistinių medžiagų absorbcija dėl natūralių organizmo pokyčių.
• Padidėjęs fizinis aktyvumas – sportininkai gali turėti didesnį maistinių medžiagų poreikį, ir jei jis nėra tenkinamas, gali išsivystyti stoka.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą, svorio kritimą, odos problemas, plaukų slinkimą ir imuniteto sumažėjimą. Lengvesniais atvejais gali pasireikšti nuovargis ir bendras silpnumas, o sunkesniais atvejais gali pasireikšti rimtesni simptomai, tokie kaip raumenų silpnumas, psichologiniai sutrikimai ar net organų funkcijos sutrikimai.

Diagnostika

Maistinių medžiagų stoka diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie parodo maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų lygius organizme. Taip pat gali būti atliekami tyrimai, siekiant nustatyti virškinimo sistemos funkciją. Gydytojas gali rekomenduoti mitybos konsultacijas ir analizuoti paciento mitybos įpročius, kad būtų galima geriau suprasti ligos priežastis.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo maistinių medžiagų stokos tipo ir sunkumo. Pagrindinės gydymo galimybės apima dietos korekciją, siekiant užtikrinti, kad pacientas gautų reikiamų maistinių medžiagų. Tai gali apimti papildų vartojimą, kad būtų kompensuotas trūkumas. Taip pat svarbu gydyti bet kokias pagrindines ligas, kurios gali prisidėti prie maistinių medžiagų stokos. Naujausios terapijos galimybės gali apimti personalizuotas mitybos programas, kurios atsižvelgia į individualius paciento poreikius ir sveikatos būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas