Maisto stygius

Anatomija

Maisto stygius tiesiogiai susijęs su žmogaus organizmo anatomija, nes jis paveikia virškinimo sistemą, kuri yra atsakinga už maisto virškinimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą. Pagrindiniai organai, susiję su šia liga, yra skrandis, žarnynas (plonoji ir storoji žarna) bei kasa. Šie organai atlieka svarbias funkcijas, tokius kaip maisto apdorojimas, maistinių medžiagų absorbcija ir energijos tiekimas organizmui. Maisto stygius gali sukelti virškinimo sutrikimus, kurie trukdo normaliai maisto apykaitai ir gali turėti neigiamą poveikį visam organizmui.

Ligos aprašymas

Maisto stygius yra būklė, kai asmuo negauna pakankamai maistinių medžiagų, reikalingų normaliai organizmo funkcijai palaikyti. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, įskaitant netinkamą mitybą, ligas, kurios trukdo maisto virškinimui ar įsisavinimui, arba socialines-ekonomines problemas, tokias kaip skurdas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip anemija, imuniteto silpnėjimas, augimo sutrikimai vaikams ir netgi mirtis, jei ilgai trunka maisto trūkumas.

Ligos priežastis

Pagrindinės maisto stygaus priežastys gali būti įvairios. Jos apima:

• Netinkama mityba – kai asmuo nevalgo pakankamai maisto arba jo mityba yra nesubalansuota.
• Virškinimo sutrikimai – ligos, tokios kaip celiakija, Krono liga ar žarnyno infekcijos, gali trukdyti maistinių medžiagų įsisavinimui.
• Socialinės-ekonominės problemos – skurdas, nedarbas ir maisto trūkumas gali lemti, kad žmonės negali gauti pakankamai maisto.

Rizikos faktoriai

• Socialinė-ekonominė padėtis – žmonės, gyvenantys skurde, dažniau patiria maisto stygių.
• Amžius – vaikai ir senyvo amžiaus žmonės yra labiau pažeidžiami maisto trūkumo.
• Sveikatos sutrikimai – asmenys, turintys lėtinių ligų, gali susidurti su didesniu maisto stygaus rizika.

Simptomai

• Pagrindiniai maisto stygaus simptomai gali būti: nuovargis, svorio kritimas, silpnumas, imuniteto silpnėjimas, odos problemos, tokios kaip sausumas ar išbėrimai, bei augimo sutrikimai vaikams. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi, tačiau ilgainiui jie gali tapti sunkiais ir kelti rimtų sveikatos problemų.

Diagnostika

Maisto stygius diagnozuojamas atliekant įvairius tyrimus, įskaitant kraujo tyrimus, kurie gali parodyti maistinių medžiagų trūkumą, kūno masės indeksą (KMI), kuris padeda įvertinti svorio būklę, ir mitybos vertinimą, kai analizuojama paciento mitybos įpročius ir maisto vartojimą. Taip pat gali būti atliekami virškinimo trakto tyrimai, siekiant nustatyti galimas ligas, trukdančias maistinių medžiagų įsisavinimui.

Gydymas

Maisto stygaus gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti maisto papildų vartojimą, specializuotą mitybą, skirtą kompensuoti trūkstamas maistines medžiagas, ir gydymą ligoms, kurios sukelia maisto stygių. Nemediciniai sprendimai gali apimti socialinę paramą, tokią kaip maisto bankai, bendruomenės programos, kurios padeda užtikrinti, kad žmonės gautų pakankamai maisto. Naujausios terapijos galimybės gali apimti mitybos konsultacijas ir gydymą, orientuotą į gyvenimo būdo pokyčius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas