Manija be psichozės simptomų

Anatomija

Manija be psichozės simptomų, dažnai laikoma bipolinio sutrikimo dalimi, yra psichinė būsena, kuri gali paveikti žmogaus smegenų funkcijas ir emocinę būseną. Nors šios ligos simptomai daugiausia yra psichologiniai, ji taip pat gali turėti įtakos kitoms kūno sistemoms. Pavyzdžiui, manijos epizodai gali sukelti padidintą adrenalino išsiskyrimą, kuris gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, didinant širdies ritmą ir kraujospūdį. Be to, hormonų disbalansas, susijęs su streso reakcijomis, gali paveikti endokrininę sistemą, sukeldamas įvairius simptomus, tokius kaip svorio pokyčiai ar miego sutrikimai.

Ligos aprašymas

Manija be psichozės simptomų apibūdinama kaip padidėjusi nuotaika ir energija, kartu su sumažėjusiu poreikiu miegoti ir padidėjusiu aktyvumu. Ši liga pasireiškia žmonėms, turintiems bipolinio sutrikimo, tačiau ji gali pasireikšti ir nepriklausomai. Manijos epizodai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, o jų intensyvumas gali skirtis. Ši liga svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, socialiniams santykiams ir kasdieninei veiklai, taip pat gali sukelti rizikingą elgesį ir finansines problemas.

Ligos priežastis

Pagrindinės manijos be psichozės simptomų priežastys gali būti biologinės, psichologinės ir aplinkos. Biologiniai veiksniai apima genetinę polinkį, nes manija dažniau pasitaiko šeimose, kuriose yra psichikos sutrikimų. Psichologiniai veiksniai gali apimti stresą, traumas ar emocinius sutrikimus. Aplinkos veiksniai, tokie kaip gyvenimo pokyčiai, narkotikų vartojimas ar miego trūkumas, taip pat gali prisidėti prie manijos epizodų atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – šeimos istorija su psichikos sutrikimais gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Stresas – didelis emocinis ar fizinis stresas gali sukelti manijos epizodą.
• Miego sutrikimai – miego trūkumas arba nereguliarus miego grafikas gali sukelti manijos simptomus.
• Narkotikų vartojimas – tam tikrų medžiagų vartojimas, pavyzdžiui, alkoholio ar narkotikų, gali išprovokuoti maniją.

Simptomai

• Padidėjęs energijos lygis – asmuo gali jaustis labai energingas ir aktyvus, dažnai imdamasis įvairių veiklų.
• Mažesnis miego poreikis – asmuo gali jaustis, kad jam reikia mažiau miego nei įprastai.
• Greita kalba ir mintys – gali pasireikšti kalbos greitis ir mintys, kurios seka viena po kitos, sunkiai sekant jų logiką.
• Impulsyvus elgesys – gali būti linkęs į rizikingą ar neapgalvotą elgesį, pavyzdžiui, dideles išlaidas ar pavojingus sprendimus.

Diagnostika

Manijos be psichozės simptomų diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu, kurį atlieka psichiatras ar kitas psichikos sveikatos specialistas. Diagnozė dažnai apima išsamią istorijos analizę, simptomų vertinimą ir galimų kitų psichikos sutrikimų pašalinimą. Gali būti naudojami įvairūs psichologiniai testai ir klausimynai, siekiant geriau suprasti paciento būklę ir simptomus.

Gydymas

Manijos be psichozės simptomų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu, gydymas dažniausiai apima nuotaiką stabilizuojančius vaistus, tokius kaip lituo arba antipsichoziniai vaistai. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, taip pat gali būti naudinga, padedant pacientams suprasti savo emocijas ir elgesį. Be to, gyvenimo būdo pakeitimai, tokie kaip reguliari fizinė veikla, sveika mityba ir miego higiena, gali padėti valdyti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima ir psichosocialinę paramą, kuri padeda pacientams adaptuotis prie kasdienio gyvenimo iššūkių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas