Mantijos ląstelių limfoma

Anatomija

Mantijos ląstelių limfoma yra limfoproliferacinė liga, kuri paveikia limfinę sistemą, ypač limfmazgius ir kitus limfinės sistemos organus. Limfinė sistema yra svarbi žmogaus imuninei sistemai, nes ji padeda kovoti su infekcijomis ir ligomis. Liga dažnai sukelia anomalijas limfmazgiuose, kurie gali padidėti ir sukelti skausmą. Be to, ji gali paveikti kaulų čiulpus, kepenis ir blužnį, todėl svarbu stebėti šių organų funkciją ir būklę.

Ligos aprašymas

Mantijos ląstelių limfoma yra reta, tačiau kliniškai svarbi limfomos forma, kuri priklauso B ląstelių limfomų grupei. Ši liga atsiranda, kai mantijos ląstelės, kurios yra tam tikros rūšies B limfocitai, pradeda nekontroliuojamai daugintis. Dėl šio proceso susidaro navikai, kurie gali plisti į įvairias kūno dalis. Mantijos ląstelių limfoma yra ypač svarbi, nes ji dažnai diagnozuojama pažengusioje stadijoje, o tai gali apsunkinti gydymą ir prognozę.

Ligos priežastis

Mantijos ląstelių limfomos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai ir aplinkos poveikiai gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Viena iš galimų priežasčių yra chromosomų anomalijos, pavyzdžiui, 11 chromosomos perkėlimas, kuris sukelia BCL-1 geno aktyvaciją. Taip pat riziką gali didinti ilgalaikis imunosupresinis gydymas, tam tikros infekcijos, tokios kaip Epstein-Barr virusas, bei kiti aplinkos veiksniai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – liga dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys su silpnėjusia imunine sistema turi didesnę riziką susirgti.
• Aplinkos veiksniai – ilgalaikis poveikis tam tikroms cheminėms medžiagoms gali padidinti riziką.

Simptomai

• Padidėję limfmazgiai, dažnai be skausmo.
• Kūno svorio mažėjimas be aiškios priežasties.
• Naktinis prakaitavimas.
• Karščiavimas.
• Nuovargis ir silpnumas.
• Gali pasireikšti pilvo skausmas, jei liga paveikia vidinius organus.

Diagnostika

Diagnostika apima anamnezės surinkimą, fizinį ištyrimą ir įvairius diagnostinius tyrimus. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, limfmazgių biopsijos, taip pat vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Biopsijos metu paimamos mėginiai iš limfmazgio ar paveikto audinio, kurie vėliau tiriami mikroskopu, kad būtų galima nustatyti ligos pobūdį.

Gydymas

Gydymas gali būti įvairus ir priklauso nuo ligos stadijos bei paciento sveikatos būklės. Dažniausiai taikomi chemoterapija, radioterapija ir imunoterapija. Naujausios terapijos galimybės apima tikslinę terapiją, kuri nukreipta į specifinius genetinius pokyčius ląstelėse. Taip pat gali būti taikomi klinikiniai tyrimai, kurie siūlo naujus gydymo metodus. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama palaikomoji terapija, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas