Maras
Anatomija
Maras, kurį sukelia bakterija Yersinia pestis, dažniausiai paveikia limfinę sistemą, tačiau gali turėti įtakos ir kitiems organams bei sistemoms. Pagrindiniai pažeidžiami organai yra limfmazgiai, kurie užsikrečia ir gali išsiplėsti, sukeldami limfadenopatiją. Be to, maras gali paveikti kraujotakos sistemą, sukelti sepsį, o taip pat ir plaučius, kai pasireiškia plaučių forma, sukeldamas pneumoniją. Ši liga gali sukelti sisteminį uždegiminį atsaką ir paveikti visą organizmą, sukeldama komplikacijas, tokias kaip organų nepakankamumas.
Ligos aprašymas
Maras yra sunki infekcinė liga, kurią sukelia Yersinia pestis bakterija. Ji gali pasireikšti trimis pagrindinėmis formomis: limfatinė, septiceminė ir pneumoninė. Limfatinė forma yra dažniausia ir pasireiškia limfmazgių uždegimu. Septiceminė forma yra pavojingiausia, nes bakterijos patenka į kraują ir gali sukelti sepsį. Pneumoninė forma yra reta, tačiau ypač užkrečiama, nes bakterijos plinta per orą. Maras buvo žinomas kaip „juodoji mirtis”, sukėlusi didžiulius nuostolius Europoje XIV a. ir iki šiol išlieka svarbiu sveikatos iššūkiu, reikalaujančiu dėmesio ir stebėjimo.
Ligos priežastis
Pagrindinė marą sukeliančio veiksnio priežastis yra bakterija Yersinia pestis, kuri dažniausiai perduodama per blusų įkandimus, užsikrėtusių graužikų. Taip pat maras gali plisti tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusiais asmenimis ar jų kūno skysčiais. Be to, pneumoninė forma gali plisti per oro lašelius, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi. Rizikos faktoriai, tokie kaip gyvenimas ar darbas vietovėse, kuriose dažnai pasitaiko graužikų, taip pat gali prisidėti prie ligos plitimo.
Rizikos faktoriai
- Gyvenimas ar darbas vietovėse, kuriose yra graužikų, ypač laukinių gyvūnų, kurie gali būti bakterijų nešiotojai.
- Netinkamos sanitarijos sąlygos, kurios gali padidinti kontaktą su užkrėstomis blusomis.
- Asmenys, turintys susilpnėjusią imuninę sistemą, yra labiau linkę į sunkią ligos eigą.
- Kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis ar gyvūnais.
Simptomai
- Pagrindiniai marų simptomai apima karščiavimą, šaltkrėtį, galvos skausmą, raumenų skausmus ir nuovargį. Limfatinėje formoje pasireiškia išsiplėtę limfmazgiai, kurie gali būti skausmingi. Septiceminė forma gali sukelti odos bėrimus ir kraujavimą, o pneumoninė forma pasireiškia stipriu kosuliu, krūtinės skausmu ir sunkumu kvėpuoti.
Diagnostika
Maras diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti Yersinia pestis bakterijas, taip pat gali būti atliekama limfmazgių biopsija ar kultūros tyrimai. Dėl pneumoninės formos gali būti atliktas krūtinės ląstos rentgenas, siekiant įvertinti plaučių pažeidimus.
Gydymas
Marui gydyti pagrindinis gydymo metodas yra antibiotikų terapija, kuri yra efektyviausia, jei pradedama anksti. Dažniausiai naudojami antibiotikai apima streptomiciną, gentamiciną ir doksicikliną. Be to, pacientams gali būti skiriama palaikomoji terapija, įskaitant skysčių infuzijas ir simptomų valdymą. Nors vakcina nuo maro šiuo metu nėra plačiai prieinama, mokslininkai dirba ties naujomis vakcinų ir gydymo galimybėmis, siekdami užkirsti kelią ligos plitimui ir sumažinti jos poveikį visuomenei.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas