Mažas inkstas dėl nežinomos priežasties

Anatomija

Mažas inkstas, dar vadinamas hipoplaziniu inkstu, yra būklė, kai inkstas yra mažesnis nei įprasta, tačiau jo struktūra gali būti normali. Žmogaus inkstai yra esminiai organai, atsakingi už kraujo filtravimą, toksinų išskyrimą ir skysčių bei elektrolitų pusiausvyros palaikymą. Mažas inkstas gali paveikti šias funkcijas, ypač jei jis yra vienintelis inkstas arba jei yra paveiktas abiejų inkstų. Taip pat gali būti paveikti šlapimo sistemą, įskaitant šlapimo pūslę ir šlapimtakius, todėl gali kilti problemų su šlapimo srautu ir šalinimu.

Ligos aprašymas

Mažas inkstas dėl nežinomos priežasties yra retas sutrikimas, kurio metu inkstas nesivysto tinkamai ir lieka mažesnis už normą. Ši liga gali turėti įtakos inkstų funkcijai, nes mažesnis dydis gali lemti sumažėjusią filtravimo galią. Tai svarbi liga, nes ji gali sukelti lėtines inkstų ligas, hipertenziją ir kitas komplikacijas, kurios gali paveikti paciento gyvenimo kokybę. Dėl šios būklės gali prireikti nuolatinio stebėjimo ir gydymo, kad būtų išvengta rimtų pasekmių.

Ligos priežastis

Mažo inksto priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau manoma, kad tai gali būti įgimtų anomalijų rezultatas, genetiniai faktoriai ar aplinkos poveikis nėštumo metu. Taip pat yra teorijų, kad tam tikri teršalai ar infekcijos gali turėti įtakos inkstų vystymuisi. Mechanizmai, lemiantys šią būklę, gali apimti sutrikusią kraujo apytaką inkstų vystymosi laikotarpiu arba genetines mutacijas, kurios trukdo normaliam organo formavimuisi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija inkstų anomalijų gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Aplinkos veiksniai: teršalai, cheminės medžiagos ar infekcijos nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį inkstų vystymuisi.
• Vaisiaus vystymosi sutrikimai: bet kokios anomalijos, kurios atsiranda nėštumo metu, gali paveikti inkstų vystymąsi.

Simptomai

• Simptomai gali būti įvairūs ir svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvų simptomų atveju gali pasireikšti nuovargis, padidėjęs troškulys ir dažnesnis šlapinimasis. Sunkesni atvejai gali sukelti inkstų nepakankamumą, o tai gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, edema, aukštu kraujo spaudimu ir kitais rimtais simptomais.

Diagnostika

Diagnozuojant mažą inkstą, naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia atliekami fiziniai tyrimai ir anamnezė. Tolesniam vertinimui gali būti atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, kad būtų įvertinta inkstų funkcija. Vaizdo tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali padėti nustatyti inksto dydį ir struktūrą, taip pat įvertinti galimas komplikacijas.

Gydymas

Mažo inksto gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir inkstų funkcijos. Jei inkstas veikia normaliai, gydymas gali būti minimalus, o pacientas gali būti stebimas. Esant rimtesniems simptomams, gali prireikti vaistų, kurie padeda kontroliuoti kraujo spaudimą ar kitus simptomus. Kai kuriais atvejais, jei inkstų funkcija labai sumažėjusi, gali prireikti dializės ar net inksto transplantacijos. Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja genetinės terapijos galimybes, siekiant pagerinti inkstų funkciją ir vystymąsi ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas