Mažas kraujospūdis, nepatikslintas

Anatomija

Mažas kraujospūdis, nepatikslintas, dažnai susijęs su kraujotakos sistema, kuri apima širdį, kraujagysles ir kraują. Širdis yra pagrindinis organas, atsakingas už kraujo pumpavimą, o kraujagyslės, tokios kaip arterijos ir venos, transportuoja kraują po visą kūną. Mažas kraujospūdis gali paveikti šių sistemų funkciją, sumažindamas kraujo tiekimą organams ir audiniams, kas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant organų nepakankamumą. Be to, nervų sistema, reguliuojanti kraujospūdį, taip pat gali būti paveikta, nes ji atsakinga už refleksus, kurie padeda palaikyti normalų kraujotakos spaudimą.

Ligos aprašymas

Mažas kraujospūdis, nepatikslintas, apibūdina būklę, kai kraujospūdis yra žemesnis už normalų, tačiau nėra aiškios priežasties ar diagnozės, kodėl taip vyksta. Normalus kraujospūdis paprastai yra apie 120/80 mmHg, o mažas kraujospūdis gali būti apibrėžiamas kaip kraujospūdis, mažesnis nei 90/60 mmHg. Ši liga gali būti svarbi, nes ji gali sukelti įvairių simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, silpnumas ir net alpimas, todėl pacientai gali patirti sumažėjusią gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Mažo kraujospūdžio, nepatikslinto, priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti susiję su dehidratacija, kraujo praradimu, širdies problemomis, hormonų sutrikimais arba tam tikrų vaistų vartojimu. Mechanizmai, galintys sukelti mažą kraujospūdį, apima kraujagyslių išsiplėtimą, sumažėjusią širdies veiklą arba sumažėjusį kraujo tūri. Taip pat gali būti įtakos ir neurologinės problemos, tokios kaip autonominės nervų sistemos sutrikimai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria mažą kraujospūdį dėl natūralių organizmo pokyčių.
• Vaistai – tam tikri vaistai, tokie kaip diuretikai, gali sumažinti kraujospūdį.
• Dehidratacija – nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti kraujo tūrio sumažėjimą.
• Širdies ligos – tam tikros širdies ligos gali paveikti kraujotakos sistemą ir sumažinti kraujospūdį.

Simptomai

• Galvos svaigimas – dažnas simptomas, ypač stojantis ar keičiant poziciją.
• Silpnumas – bendras silpnumas ir nuovargis gali pasireikšti dėl nepakankamo kraujo tiekimo.
• Alpimas – sunkiais atvejais, ypač staigiai pakilus, gali atsirasti alpimas.
• Svaigimas – kai kuriems pacientams gali pasireikšti svaigimas, ypač fizinio krūvio metu.

Diagnostika

Mažo kraujospūdžio diagnozė paprastai prasideda nuo kraujospūdžio matavimo. Gydytojas gali atlikti išsamią anamnezę, kad nustatytų galimas priežastis. Be to, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, EKG (elektrokardiograma) arba echokardiograma, siekiant įvertinti širdies funkciją ir nustatyti galimus sutrikimus. Taip pat gali būti atliekami ortostatiniai testai, kad būtų įvertintas kraujospūdžio pokytis keičiant kūno padėtį.

Gydymas

Mažo kraujospūdžio gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jei liga yra susijusi su dehidratacija, gydymas gali apimti skysčių papildymą. Vaistai, tokie kaip fludrokortizonas, gali būti skiriami, kad padidintų kraujo tūrį. Taip pat gali būti rekomenduojama padidinti druskos vartojimą, kad padidėtų kraujospūdis. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas skysčių vartojimas, gali padėti valdyti simptomus. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip kompresiniai kojinės, taip pat gali būti naudingos, ypač pacientams, kuriems pasireiškia ortostatinė hipotenzija.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas