Melanocitiniai apgamai

Anatomija

Melanocitiniai apgamai yra susiję su odos anatomija, ypač su melanocitais – ląstelėmis, kurios gamina pigmentą melanino. Šios ląstelės yra randamos epidermyje, viršutiniame odos sluoksnyje. Melanocitai yra atsakingi už odos spalvą ir apsaugą nuo ultravioletinės spinduliuotės. Melanocitiniai apgamai gali formuotis ant bet kurios kūno dalies, tačiau dažniausiai pasitaiko ant veido, rankų ir kitų saulės apšviestų vietų. Paveikta oda gali rodyti įvairius pokyčius, priklausomai nuo apgamo tipo ir jo augimo pobūdžio.

Ligos aprašymas

Melanocitiniai apgamai yra gerybiniai odos dariniai, susidarantys dėl melanocitų proliferacijos. Jie gali būti įvairių formų ir spalvų, dažniausiai rudos arba juodos, tačiau gali būti ir kitų atspalvių. Šie apgamai gali būti plokšti arba iškilūs, o kai kurie gali turėti netaisyklingas formas. Nors dauguma melanocitinių apgamų yra gerybiniai, kai kurie gali tapti piktybiniais, todėl svarbu juos stebėti ir, prireikus, konsultuotis su dermatologu. Ši liga yra svarbi, nes ji gali būti ankstyvas odos vėžio, ypač melanoma, požymis.

Ligos priežastis

Pagrindinės melanocitinių apgamų priežastys yra genetiniai veiksniai ir UV spinduliuotės poveikis. Genetiniai veiksniai gali įtakoti melanocitų elgesį ir jų gebėjimą proliferuoti. Ultravioletiniai spinduliai, gaunami iš saulės ar dirbtinių įrenginių, gali sukelti DNR pažeidimus melanocituose, skatindami jų augimą. Be to, kai kurie hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu, gali turėti įtakos melanocitinių apgamų formavimuisi.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos istorija, kurioje buvo melanomos ar kitų odos vėžio formų, gali padidinti riziką.
• UV spindulių poveikis – dažnas saulės spindulių poveikis arba dirbtinių įdegio įrenginių naudojimas didina apgamų riziką.
• Šviesi oda – žmonės su šviesia oda, ypač tie, kurie lengvai sudega saulėje, yra labiau linkę į melanocitinius apgamus.
• Amžius – vyresni asmenys dažniau susiduria su apgamais, nes su amžiumi didėja melanocitų proliferacijos rizika.

Simptomai

• Melanocitiniai apgamai gali būti besimptomiai, tačiau kai kurie gali sukelti niežėjimą arba diskomfortą. Svarbu stebėti bet kokius pokyčius apgamo išvaizdoje, tokius kaip spalvos, formos ar dydžio pokyčiai.
• Jei apgamas pradeda kraujuoti, pleiskanoti ar sukelia skausmą, tai gali būti sunkių problemų, tokių kaip melanoma, požymis.

Diagnostika

Melanocitinių apgamų diagnostika dažniausiai prasideda nuo dermatologo atlikto odos tyrimo. Dermatologas vertina apgamo išvaizdą, jo spalvą, dydį ir formą. Jei kyla abejonių dėl apgamo pobūdžio, gali būti atliekama dermatoskopija – neinvazinis tyrimas, leidžiantis detaliau apžiūrėti apgamą. Kai kuriais atvejais gali prireikti biopsijos, kad būtų nustatyta, ar apgamas yra gerybinis, ar piktybinis.

Gydymas

Melanocitinių apgamų gydymas priklauso nuo jų pobūdžio. Gerybinius apgamus dažnai galima stebėti, nebent jie sukelia diskomfortą ar estetikos problemų. Tokiu atveju gali būti atlikta chirurginė ekscizija, kurios metu apgamas pašalinamas. Jei apgamas pasirodo esąs piktybinis, gydymas gali apimti papildomas procedūras, tokias kaip chemoterapija ar radioterapija. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri skirta stiprinti organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas