Meningitas dėl kitų patikslintų priežasčių

Anatomija

Meningitas yra uždegiminė liga, paveikianti smegenų dangalus, kurie apgaubia ir apsaugo smegenis bei nugaros smegenis. Šie dangalai, vadinami meningomis, sudaryti iš trijų sluoksnių: dura mater (kietasis dangalas), arachnoidea (voratinklinis dangalas) ir pia mater (švelnusis dangalas). Meningito atveju uždegimas gali paveikti bet kurį iš šių sluoksnių, o tai gali turėti rimtų pasekmių centrinei nervų sistemai. Uždegimas gali sukelti padidėjusį intrakranijinį spaudimą, sutrikdyti smegenų funkcijas ir sukelti neurologinius sutrikimus.

Ligos aprašymas

Meningitas dėl kitų patikslintų priežasčių yra uždegimas, kurį sukelia įvairūs veiksniai, dažnai neinfekciniai. Ši liga gali būti sunki ir kelti grėsmę gyvybei, todėl jos ankstyvas atpažinimas ir gydymas yra labai svarbūs. Meningitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau tam tikros grupės, pavyzdžiui, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, yra labiau pažeidžiamos. Ši liga gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, tokių kaip neurologiniai sutrikimai, todėl jos svarba negali būti nuvertinta.

Ligos priežastis

Meningito priežastys gali būti įvairios, įskaitant autoimunines ligas, vėžį, traumines smegenų traumas ir tam tikras vaistų reakcijas. Be to, kai kurie virusai ir bakterijos, kurie gali sukelti meningitą, gali būti laikomi patikslintomis priežastimis. Kiti galimi mechanizmai apima uždegiminių procesų, kurie gali būti susiję su kitomis ligomis, aktyvaciją. Rizika gali padidėti dėl imuninės sistemos silpnėjimo, pavyzdžiui, sergant ŽIV ar kitomis imuninėmis ligomis.

Rizikos faktoriai

• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys silpną imunitetą, yra labiau linkę į meningito išsivystymą, nes jų organizmas negali efektyviai kovoti su infekcijomis ar uždegimais.
• Traumos – smegenų traumos gali padidinti meningito riziką, nes jos gali pažeisti smegenų dangalus ir sukelti uždegimą.
• Amžius – vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės yra labiau pažeidžiami, nes jų imuninė sistema gali būti silpnesnė.

Simptomai

• Pagrindiniai meningito simptomai gali apimti galvos skausmą, karščiavimą, kaklo sustingimą, pykinimą, vėmimą, fotofobiją (šviesos baimę) ir sumišimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, kai kurie pacientai gali patirti sunkius neurologinius sutrikimus, tokius kaip traukuliai ar koma.

Diagnostika

Meningito diagnostika paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo, įskaitant anamnezę ir fizinį tyrimą. Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai yra smegenų skysčio analizė, kuri atliekama atliekant stuburo punkciją. Šis tyrimas leidžia nustatyti uždegimo lygį, infekcijos priežastį ir kitus svarbius rodiklius. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, siekiant įvertinti galvos smegenų būklę.

Gydymas

Meningito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Jei meningitas yra infekcinis, gali būti skiriami antibiotikai ar antivirusiniai vaistai. Jei uždegimą sukelia autoimuninės ligos, gali būti rekomenduojami kortikosteroidai ar kiti imunosupresantai. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą palaikomąjį gydymą, įskaitant skysčių tiekimą ir simptomų valdymą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti naujų vaistų ar procedūrų tyrimus, siekiant efektyviau gydyti šią sunkią ligą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas