Meningitas, nepatikslintas
Anatomija
Meningitas, nepatikslintas, yra liga, paveikianti meninges – tris membranas, apimančias smegenis ir nugaros smegenis. Šios membranos, vadinamos dura mater, arachnoidea ir pia mater, yra svarbios apsaugant centrinę nervų sistemą nuo išorinių poveikių. Meningitas gali sukelti uždegimą šiose membranose, kuris gali paveikti smegenų funkcijas ir sukelti rimtų neurologinių komplikacijų. Uždegimas gali sukelti skysčių kaupimąsi aplink smegenis ir nugaros smegenis, kas gali sukelti intrakranijinį spaudimą ir paveikti nervų funkciją.
Ligos aprašymas
Meningitas, nepatikslintas, yra uždegiminė liga, kuri paveikia meninges. Ši liga gali būti tiek virusinė, tiek bakterinė, tačiau nepatikslintas meningitas gali reikšti, kad ligos priežastis dar nebuvo nustatyta. Meningitas yra svarbus sveikatos sutrikimas, nes jis gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip smegenų pažeidimai, klausos praradimas, epilepsija ar net mirtis. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra būtini norint sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti pacientų prognozes.
Ligos priežastis
Meningito, nepatikslinto, priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos siejamos su infekcijomis. Dažniausios priežastys yra virusai, bakterijos ir retkarčiais grybai. Virusinis meningitas, kaip taisyklė, yra mažiau sunkus ir dažnai praeina savaime, tuo tarpu bakterinis meningitas gali būti mirtinas, jei nebus gydomas laiku. Be infekcijų, ligą gali sukelti ir kiti veiksniai, tokie kaip autoimuninės ligos, tam tikri vaistai ar sužalojimai, kurie gali sukelti uždegiminę reakciją meningėse.
Rizikos faktoriai
- Rizikos faktoriai, susiję su meningito išsivystymu, apima:
- Amžius – kūdikiai ir mažesni vaikai yra labiau pažeidžiami, taip pat vyresni suaugusieji.
- Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys su silpna imunine sistema (pvz., sergantys vėžiu, ŽIV ar vartojantys imunosupresantus) yra labiau linkę į meningitą.
- Gyvenimo sąlygos – gyvenimas bendruomeniniuose ar uždarose erdvėse, pavyzdžiui, studentų bendrabučiuose, padidina riziką.
- Tiesioginis kontaktas su meningito sukėlėjais – asmenys, turintys artimą kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis, gali būti labiau pažeidžiami.
Simptomai
- Pagrindiniai meningito simptomai gali būti labai įvairūs ir apimti:
- Karščiavimas ir šaltkrėtis – dažniausiai pasireiškiantys simptomai.
- Kaklo sustingimas – sunkumas judinant galvą, ypač bandant pasilenkti į priekį.
- Galvos skausmas – stiprus ir nuolatinis, kuris gali būti sunkiai pakeliamas.
- Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasireiškia kartu su kitais simptomais.
- Šviesos jautrumas – diskomfortas ar skausmas, žiūrint į ryškias šviesas.
- Konvulsijos – gali pasireikšti sunkių atvejų metu.
Diagnostika
Diagnostika atliekama remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Pagrindinis tyrimas, naudojamas meningitui diagnozuoti, yra stuburo punkcija, kurios metu imamas smegenų skystis (cerebrospinalinis skystis) ir tiriamas dėl infekcijos. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant nustatyti galimas komplikacijas arba kitus sutrikimus.
Gydymas
Meningito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Bakterinio meningito atveju būtina skubiai pradėti antibiotikų terapiją. Virusinis meningitas dažnai gydomas simptomiškai, kad būtų palengvinti simptomai. Naujausios terapijos galimybės apima antivirusinius vaistus, kurie gali būti veiksmingi tam tikroms virusinėms infekcijoms. Papildomai gali būti taikoma palaikomoji terapija, tokia kaip skysčių tiekimas, skausmo malšinimas ir poilsis. Svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau, kad būtų išvengta sunkių komplikacijų.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas