Menjero liga (Meniere)

Anatomija

Menjero liga yra susijusi su vidine ausimi, ypač su labirintu, kuris yra sudarytas iš skysčių užpildytų ertmių. Ši sistema yra atsakinga už pusiausvyros ir klausos funkcijas. Menjero liga paveikia endolimfinę sistemą, kuri reguliuoja skysčių pusiausvyrą vidinėje ausyje. Poveikis šiai anatominei struktūrai sukelia skysčių kaupimąsi, kas gali sukelti vidinės ausies slėgio pokyčius ir sutrikdyti jos funkcijas.

Ligos aprašymas

Menjero liga yra lėtinė liga, pasireiškianti episodiniu galvos sukimusi, klausos praradimu, spengimu ausyse ir kartais pykinimu. Ši liga gali turėti reikšmingą poveikį paciento gyvenimo kokybei, nes jos simptomai gali būti labai nepatogūs ir trukdyti kasdienėms veikloms. Menjero liga dažniausiai pasireiškia suaugusiems, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Šios ligos svarba kyla iš jos poveikio paciento gebėjimui dirbti ir socializuotis.

Ligos priežastis

Menjero ligos tikslios priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad ji gali būti susijusi su keliais veiksniais. Pagrindinės priežastys gali apimti endolimfinės sistemos disfunkciją, kuri sukelia skysčių kaupimąsi. Taip pat galimi genetiniai veiksniai, virusinės infekcijos, autoimuninės reakcijos ar alergijos. Kai kurie tyrimai rodo, kad stresas ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos ligos paūmėjimui.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti Menjero liga.
• Amžius – liga dažniausiai pasireiškia suaugusiems žmonėms, ypač tarp 40 ir 60 metų amžiaus.
• Stresas – didelis stresas gali būti susijęs su ligos simptomų paūmėjimu.
• Infekcijos – kai kurios virusinės infekcijos gali sukelti Menjero ligos simptomus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima episodinį galvos sukimąsi, kuris gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
• Klausos praradimas, kuris gali būti laikinas arba nuolatinis, priklausomai nuo ligos eigos.
• Spengimas ausyse (tinnitus), kuris gali būti nuolatinis arba atsirasti kartu su kitais simptomais.
• Pykinimas ir vėmimas, ypač per galvos sukimąsi.

Diagnostika

Menjero ligos diagnozė apima klinikinę istoriją, simptomų analizę ir įvairius diagnostinius tyrimus. Gydytojai gali atlikti audiometrinius tyrimus, kad įvertintų klausos praradimą, taip pat pusiausvyros testus, tokius kaip vestibuliniai vertinimai. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), gali būti naudojami siekiant atmesti kitas galimas ligas.

Gydymas

Menjero ligos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti diuretikus, kurie padeda sumažinti skysčių kaupimąsi, ir kortikosteroidus, kurie gali sumažinti uždegimą. Taip pat gali būti skiriami vaistai simptomams, tokiems kaip galvos sukimasis ir pykinimas, gydyti. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip druskos suvartojimo sumažinimas ir streso valdymas. Naujausios terapijos galimybės apima intratimpaninius steroidų injekcijas ir, kai kuriais atvejais, chirurginius gydymo būdus, jei simptomai yra sunkūs ir nepasiduoda konservatyviam gydymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas