Menopauzės ir moters klimakterinė būklė

Anatomija

Menopauzė ir klimakterinė būklė yra natūralus biologinis procesas, kuris vyksta moters organizme, kai sumažėja kiaušidžių funkcija ir estrogeno gamyba. Ši liga tiesiogiai susijusi su reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su kiaušidėmis, kurios gamina estrogenus ir progesteroną. Menopauzės metu kiaušidžių veikla mažėja, o menstruacijų ciklas tampa nereguliarus ir galiausiai nutrūksta. Be to, menopauzė gali paveikti endokrininę sistemą, nes hormonų disbalansas gali turėti įtakos kitoms kūno sistemoms, tokioms kaip širdies ir kraujagyslių, kaulų ir nervų sistemos.

Ligos aprašymas

Menopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, kuris paprastai prasideda 45-55 metų amžiuje, tačiau gali pasireikšti anksčiau arba vėliau. Ši būklė yra svarbi, nes ji žymi moters reprodukcinio gyvenimo pabaigą ir gali sukelti įvairius fiziologinius ir psichologinius pokyčius. Menopauzės metu moterys dažnai patiria simptomus, kurie gali paveikti jų gyvenimo kokybę, todėl supratimas apie šią būklę ir jos valdymą yra esminis sveikatos priežiūrai.

Ligos priežastis

Menopauzė yra natūralus procesas, kurio pagrindinė priežastis yra kiaušidžių funkcijos sumažėjimas, dėl kurio mažėja estrogeno ir progesterono gamyba. Kiti veiksniai, galintys prisidėti prie ankstyvos menopauzės, apima genetinius veiksnius, chirurginį kiaušidžių pašalinimą, chemoterapiją ar radiacijos poveikį. Hormonų disbalansas, susijęs su amžiumi, taip pat gali sukelti šią būklę.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnės moterys labiau linkusios patirti menopauzę.
• Genetika – šeimynė istorija gali turėti įtakos menopauzės amžiui.
• Gyvensena – rūkymas, alkoholis ir prasta mityba gali paskatinti ankstyvą menopauzę.
• Medicininės būklės – tam tikros ligos, tokios kaip autoimuninės ligos, gali turėti įtakos kiaušidžių funkcijai.

Simptomai

• Karščio bangos – staigūs kūno temperatūros pokyčiai.
• Naktinis prakaitavimas – gausus prakaitavimas miego metu.
• Menstruacijų nereguliarumas – menstruacijų ciklo pokyčiai ir galimas jų nutraukimas.
• Nuotaikų svyravimai – depresijos ir nerimo jausmai.
• Saulės gleivinė – makšties sausumas ir diskomfortas.
• Kaulų tankio sumažėjimas – osteoporozės rizika.

Diagnostika

Menopauzė diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir menstruacijų ciklo pokyčiais. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir surinkti anamnezę. Kartais gali būti atliekami hormoniniai tyrimai, siekiant patvirtinti estrogeno ir progesterono lygius. Papildomi tyrimai gali būti naudojami, jei yra abejonių dėl kitų galimų sveikatos sutrikimų.

Gydymas

Menopauzės simptomų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Hormonų terapija (HT) gali būti naudojama simptomams, tokiems kaip karščio bangos ir makšties sausumas, palengvinti. Taip pat gali būti skiriami antidepresantai ir vaistai, padedantys reguliuoti nuotaiką. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip sveika mityba, fizinė veikla ir streso valdymas. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima natūralius papildus ir alternatyvias terapijas, tokius kaip akupunktūra, kurios gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas