Miastenija (miastenia gravis)

Anatomija

Miastenija gravis yra autoimuninė liga, kuri paveikia raumenis ir nervų sistemą. Ši liga susijusi su neuromuskulinėmis jungtimis, kuriose nervai perduoda signalus raumenims. Pagrindiniai paveikti organai yra raumenys, ypač tie, kurie atsakingi už judesius, kvėpavimą ir akių judesius. Miastenijos metu imuninė sistema gamina antikūnus, kurie blokuoja arba sunaikina acetilcholino receptorius, esamus raumenų ląstelėse, dėl ko sumažėja raumenų jėga ir ištvermė.

Ligos aprašymas

Miastenija gravis yra lėtinė liga, kuriai būdingas raumenų silpnumas ir greitas nuovargis. Ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama jauniems suaugusiems ir vyresniems žmonėms. Miastenija yra svarbi dėl jos poveikio kasdieniam gyvenimui, nes gali sukelti sunkumų atliekant paprastas užduotis, tokias kaip vaikščiojimas, kalbėjimas ar valgymas. Liga gali progresuoti ir sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kvėpavimo raumenų silpnumas, todėl būtina laiku ją atpažinti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinė miastenijos gravis priežastis yra autoimuninė reakcija, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo audinius. Daugeliu atvejų antikūnai yra nukreipti prieš acetilcholino receptorius, tačiau kai kuriais atvejais jie gali paveikti kitus baltymus, susijusius su neuromuskulinėmis jungtimis. Rizikos veiksniai gali apimti genetinį polinkį, tam tikras infekcijas ir kitus autoimuninius sutrikimus, tokius kaip tiroiditas ar reumatoidinis artritas.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – šeimose, kuriose yra autoimuninių ligų, miastenijos išsivystymo rizika didėja.
• Amžius – liga dažniausiai diagnozuojama jauniems suaugusiems ir vyresniems žmonėms.
• Moterų lytis – moterys dažniau serga šia liga, ypač iki 40 metų.
• Kitų autoimuninių ligų buvimas – asmenys, sergantys kitomis autoimuninėmis ligomis, gali būti labiau linkę susirgti miastenija.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima raumenų silpnumą, kuris gali pasireikšti skirtingose kūno dalyse. Dažniausiai paveikiami veido raumenys, sukeliantys sunkumų kalbant, ryjant ar išlaikant akis atviras. Raumenų silpnumas gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik po fizinio krūvio. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir kvėpavimo raumenų silpnumas, kas gali būti pavojinga gyvybei.

Diagnostika

Miastenijos gravis diagnozė apima klinikinius tyrimus, anamnezės surinkimą ir specialius laboratorinius tyrimus. Gydytojai gali atlikti elektromyografiją (EMG), kad įvertintų raumenų reakciją į nervų stimuliaciją. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti antikūnų buvimą. Dėl sudėtingesnių atvejų gali prireikti vaizdinių tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija (KT), norint įvertinti thymus (užkrūčio liauką), kuri dažnai būna padidėjusi sergant šia liga.

Gydymas

Miastenijos gravis gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausi gydymo metodai apima vaistus, kurie padidina acetilcholino kiekį neuromuskulinėse jungtyse, tokius kaip anticholinesterazės inhibitoriai. Imunosupresiniai vaistai, tokie kaip kortikosteroidai, gali būti naudojami mažinant imuninės sistemos aktyvumą. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama chirurginė procedūra, tokia kaip thymektomija, siekiant pašalinti thymus. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip monocloniniai antikūnai, taip pat yra tiriamos ir gali būti naudingos pacientams, kuriems nepadeda tradiciniai gydymo metodai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas