Miasteniniai sindromai sergant endokrininėmis ligomis

Anatomija

Miasteniniai sindromai, sergant endokrininėmis ligomis, dažniausiai paveikia raumenų ir nervų sistemas, ypač neuromuskulinius jungtis. Šios ligos metu sutrinka acetilcholino receptorių veikla, kas lemia raumenų silpnumą ir nuovargį. Pagrindiniai paveikti organai yra raumenys, kurie atsakingi už judėjimą, taip pat nervai, kurie perduoda signalus iš smegenų į raumenis. Endokrininės sistemos sutrikimai, tokie kaip tirotoksikozė ar antinksčių hiperplazija, gali turėti įtakos šių sistemų funkcijai ir prisidėti prie miasteninių simptomų atsiradimo.

Ligos aprašymas

Miasteniniai sindromai, susiję su endokrininėmis ligomis, yra autoimuniniai sutrikimai, kurie sukelia raumenų silpnumą ir nuovargį. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, dažniausiai pasireiškiančiomis kaip greitai besivystantis raumenų silpnumas, ypač po fizinio krūvio. Ši liga yra svarbi, nes ji gali reikšmingai paveikti paciento gyvenimo kokybę ir kasdienę veiklą. Be to, miasteniniai sindromai gali būti susiję su kitomis endokrininėmis ligomis, todėl jų diagnozė ir gydymas yra itin svarbūs.

Ligos priežastis

Pagrindinės miasteninių sindromų priežastys yra autoimuniniai procesai, kurie pažeidžia neuromuskulinius jungtis. Tai gali būti susiję su endokrininėmis ligomis, tokiomis kaip Graveso liga, kuri sukelia tirotoksikozę, arba antinksčių ligomis, kurios gali paveikti hormonų pusiausvyrą organizme. Taip pat genai, aplinkos veiksniai ir infekcijos gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Hormonų disbalansas, ypač tiroidinių hormonų, gali prisidėti prie raumenų silpnumo ir nuovargio.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė autoimuninių ligų gali padidinti riziką susirgti miasteniniais sindromais.
• Aplinkos veiksniai – tam tikros infekcijos ar toksinai gali sukelti imuninės sistemos sutrikimus.
• Endokrininės ligos – esamos endokrininės ligos, tokios kaip tirotoksikozė, gali didinti miasteninių sindromų riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai yra raumenų silpnumas, kuris gali pasireikšti skirtingose kūno dalyse, pavyzdžiui, veido, kaklo ar galūnių raumenyse.
• Nuovargis – simptomai gali pablogėti po fizinio krūvio, o poilsis gali laikinai palengvinti būklę.
• Regos sutrikimai – kai kurie pacientai gali patirti dvigubą matymą ar akis, kurios sunkiai užsidaro.

Diagnostika

Miasteninių sindromų diagnostika apima klinikinius tyrimus, raumenų funkcijos vertinimus ir laboratorinius tyrimus. Elektromiografija (EMG) gali būti naudojama raumenų ir nervų veiklai įvertinti. Taip pat gali būti atliekami antikūnų tyrimai, siekiant nustatyti, ar organizme yra antikūnų prieš acetilcholino receptorius. Taip pat gali būti atliekami tyrimai, siekiant nustatyti galimas endokrines ligas, susijusias su miasteniniais sindromais.

Gydymas

Miasteninių sindromų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažnai apima imunosupresinius vaistus, tokius kaip kortikosteroidai ir antikūnų terapija. Plazmaferezė ir intravenaine imunoglobulino (IVIG) terapija taip pat gali būti naudojamos sunkiems atvejams gydyti. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip fizinė terapija, gali padėti pagerinti raumenų jėgą ir funkciją. Naujausi tyrimai rodo, kad biologiniai vaistai ir naujosios kartos imunosupresantai gali suteikti papildomų gydymo galimybių pacientams, sergantiems šia liga.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas