Micetoma

Anatomija

Micetoma, dar žinoma kaip „mikoze” arba „eumycetoma”, yra lėtinė infekcija, kuri dažniausiai paveikia odą, poodinius audinius ir kaulus. Ši liga daugiausia yra lokalizuota galūnėse, tačiau gali paveikti bet kurią kūno dalį. Pagrindinės paveiktos anatomijos struktūros yra oda, poodiniai audiniai, raumenys ir kaulai. Infekcija sukelia uždegiminių procesų vystymąsi, kuris dažnai lemia audinių destrukciją ir deformacijas. Dėl šios priežasties micetoma gali turėti rimtų pasekmių žmogaus judėjimo funkcijai ir bendrai gyvenimo kokybei.

Ligos aprašymas

Micetoma yra lėtinė ir progresuojanti liga, kurią sukelia grybeliai arba bakterijos. Ji pasižymi specifiniais požymiais, tokiais kaip patinimas, skausmas ir pūlingų masių susidarymas, dažnai apimančių odą ir poodinius audinius. Micetoma gali sukelti didelę fizinę ir psichologinę naštą pacientams, o jos gydymas gali būti sudėtingas ir ilgas. Ši liga yra svarbi, nes ji dažnai diagnozuojama vėlai, kai jau yra didelė audinių žala, o tai gali lemti amputaciją ar kitus rimtus gydymo sprendimus.

Ligos priežastis

Micetoma gali būti sukelta įvairių patogenų, įskaitant grybus, tokius kaip Pseudallescheria boydii ir Acremonium spp., bei bakterijas, pavyzdžiui, Nocardia ir Actinomyces. Infekcija paprastai prasideda per odos sužalojimus, kuriuos gali sukelti smulkūs sužeidimai, įbrėžimai ar įsiskverbę kūno dalys. Be to, tam tikros aplinkos sąlygos, tokios kaip drėgmė ir šiluma, gali palengvinti patogenų augimą ir plitimą. Rizikos faktoriai, tokie kaip imuninės sistemos silpnumas, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Poveikis aplinkai: Gyvenimas regionuose, kur micetoma yra dažna, pavyzdžiui, tropinėse ir subtropinėse zonose, padidina riziką.
• Imuninės sistemos būklė: Asmenys su sumažėjusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV/AIDS ar turintys kitų imuninės sistemos sutrikimų, yra labiau linkę susirgti micetoma.
• Profesinė veikla: Žmonės, dirbantys laukuose ar žemės ūkyje, kur yra didesnė tikimybė susižeisti, gali būti labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali apimti odos patinimą ir skausmą, kurie vėliau gali pereiti į pūlingų masių susidarymą.
• Su laiku gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip kaulų pažeidimas, lėtinis skausmas ir deformacijos.
• Pacientai gali patirti sisteminių simptomų, tokių kaip karščiavimas ir svorio kritimas, ypač pažengusiose ligos stadijose.

Diagnostika

Micetomos diagnostika apima klinikinį vertinimą, istorijos surinkimą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti odos biopsiją, kad nustatytų patogeną, ir atlikti kultūras, kad patvirtintų diagnozę. Taip pat gali būti naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno ar MRT, siekiant įvertinti galimus kaulų pažeidimus.

Gydymas

Micetomos gydymas gali būti sudėtingas ir dažnai reikalauja ilgalaikio gydymo. Priklausomai nuo sukėlėjo, gali būti skiriami antifunginiai ar antibiotikų vaistai. Taip pat gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant pašalinti pažeistus audinius. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir naujų vaistų tyrimus, kurie gali padėti kovoti su šia liga efektyviau.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas