Miego apnėjos sindromas (MAS)

Anatomija

Miego apnėjos sindromas (MAS) yra liga, kuri tiesiogiai susijusi su žmogaus kvėpavimo sistema, ypač su viršutinių kvėpavimo takų anatomija. Pagrindiniai organai, paveikti šios ligos, yra gerklė, nosis ir liežuvis. Miego metu, kai raumenys atsipalaiduoja, gali įvykti kvėpavimo takų susiaurėjimas arba visiškas užsikimšimas. Tai sukelia sutrikusią oro srautą, o kai kuriais atvejais ir visišką kvėpavimo sustojimą. Ilgalaikis šis procesas gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą ir bendrai organizmo funkcijas.

Ligos aprašymas

Miego apnėjos sindromas yra miego sutrikimas, kuriam būdingas pasikartojantis kvėpavimo sustojimas miego metu. Ši liga gali sukelti ne tik naktinius pabudimus, bet ir pabloginti miego kokybę, dėl ko atsiranda nuovargis, mieguistumas dienos metu ir sumažėjęs darbingumas. MAS yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant padidėjusį širdies ligų, insulto, diabeto ir kitų lėtinių ligų riziką.

Ligos priežastis

Pagrindinės miego apnėjos sindromo priežastys gali būti susijusios su fiziologinėmis ir anatomija. Dažniausiai pasitaiko obstrukcinė miego apnėja, kurią sukelia viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimas. Kitos priežastys gali būti centrinė miego apnėja, kuri atsiranda dėl smegenų signalų, reguliuojančių kvėpavimą, sutrikimo. Rizikos faktoriai, tokie kaip nutukimas, amžius, genetika ir alkoholio vartojimas, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Nutukimas – didelis kūno svoris gali sukelti riebalų kaupimąsi aplink kaklą, kas padidina kvėpavimo takų užsikimšimo riziką.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su šia liga, kadangi raumenų tonusas mažėja.
• Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką, kadangi tam tikros anatomijos savybės gali būti paveldimos.
• Alkoholio vartojimas – alkoholis gali slopinti kvėpavimo centrus smegenyse, didindamas apnėjos epizodų skaičių.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima garsų knarkimą, periodinius kvėpavimo sustojimus miego metu, rytinį galvos skausmą, nuovargį dienos metu, sunkumus susikaupti ir dirglumą. Lengvi simptomai gali būti nereguliarus kvėpavimas, o sunkesniais atvejais – visiškas kvėpavimo sustojimas ir nuolatinis mieguistumas, kuris gali paveikti kasdienį gyvenimą.

Diagnostika

Miego apnėjos sindromas diagnozuojamas naudojant kelis metodus. Dažniausiai atliekamas polisomnografijos tyrimas, kuris registruoja miego ciklus, kvėpavimo srautus, deguonies lygį kraujyje ir kitus fiziologinius parametrus. Taip pat gali būti naudojami namų miego tyrimai, kurie leidžia stebėti miego kokybę ir kvėpavimą namuose. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir surinkti anamnezę, kad nustatytų galimus simptomus ir rizikos veiksnius.

Gydymas

Miego apnėjos sindromo gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos sunkumo. Lengvose formose gali būti rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, sumažinti svorį, vengti alkoholio ir miegoti ant šono. Vidutinėms ir sunkesnėms formoms gali būti taikoma CPAP (nuolatinio teigiamo oro slėgio) terapija, kuri padeda išlaikyti kvėpavimo takus atvirus. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, siekiant pašalinti kliūtis kvėpavimo takuose. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip oro slėgio terapija ir implantai, gali būti taikomos pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai nepadeda.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas