Miego arterijos susiaurėjimas

Anatomija

Miego arterijos susiaurėjimas yra liga, susijusi su miego arterijomis, kurios yra pagrindinės kraujagyslės, tiekiančios kraują į smegenis. Žmogaus anatomijoje miego arterijos yra dvi: dešinė ir kairė, ir jos atsiranda iš brachicefalinės arterijos (dešinėje pusėje) ir aortos (kairėje pusėje). Šios arterijos skirstosi į vidinę ir išorinę miego arteriją. Vidinė miego arterija tiekia kraują į smegenis, o išorinė – į veido ir kaklo sritis. Susiaurėjimas šiose arterijose gali sukelti smegenų išemiją ir net insultą, todėl ši liga yra itin svarbi neurologinėje praktikoje.

Ligos aprašymas

Miego arterijos susiaurėjimas apibūdinamas kaip progresyvus kraujagyslių lumenų susiaurėjimas, dažniausiai dėl aterosklerozės, kuri sukelia kraujo tiekimo į smegenis sumažėjimą. Ši liga gali būti besimptomė arba sukelti įvairius neurologinius simptomus. Dėl sumažėjusio kraujo tekėjimo gali atsirasti smegenų funkcijos sutrikimų, o tai gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant insultą. Liga yra svarbi, nes ji gali paveikti gyvenimo kokybę ir sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip nuolatinis negalėjimas.

Ligos priežastis

Pagrindinės miego arterijos susiaurėjimo priežastys apima aterosklerozę, kuri yra procesas, kai cholesterolio plokštelės kaupiasi kraujagyslių sienelėse. Tai gali būti sukeltas įvairių veiksnių, tokių kaip bloga mityba, fizinio aktyvumo stoka ir rūkymas. Be to, hipertenzija ir diabetas taip pat gali prisidėti prie arterijų susiaurėjimo. Mechanizmai, lemiantys šią ligą, apima uždegiminius procesus, endotelio disfunkciją ir kraujotakos sutrikimus.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės turi didesnę riziką dėl natūralaus arterijų senėjimo proceso.
• Rūkymas – nikotinas ir kitos medžiagos, esančios tabake, gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą.
• Diabetas – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali pažeisti kraujagyslių sieneles.
• Hipertenzija – aukštas kraujospūdis gali sukelti kraujagyslių pažeidimus ir susiaurėjimą.
• Cholesterolio kiekis – padidėjęs cholesterolio kiekis gali prisidėti prie aterosklerozės vystymosi.

Simptomai

• Pradžioje liga gali būti besimptomė, tačiau vėliau gali pasireikšti galvos skausmai, svaigimas, regos sutrikimai, silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimai ir atminties praradimas. Kai kurie pacientai gali patirti staigius ir sunkius insulto simptomus, tokius kaip paralyžius arba sąmonės netekimas.

Diagnostika

Miego arterijos susiaurėjimas diagnozuojamas naudojant įvairius tyrimus. Dažniausiai atliekamas ultragarsinis tyrimas, vadinamas Doplerio sonografija, kuris leidžia įvertinti kraujo tėkmę miego arterijose. Taip pat gali būti atliekami magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) ir kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai, siekiant išsiaiškinti kraujagyslių būklę ir galimą aterosklerozės buvimą.

Gydymas

Miego arterijos susiaurėjimo gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Medicininis gydymas apima vaistus, tokius kaip antitrombocitiniai preparatai (pvz., aspirinas) ir statinai, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį. Chirurginiai gydymo metodai, tokie kaip carotid endarterectomy, gali būti taikomi, kai susiaurėjimas yra reikšmingas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti stentavimą, kuris leidžia atkurti normalų kraujo tekėjimą į smegenis. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos sunkumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas