Miego arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

Anatomija

Miego arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas yra būklė, susijusi su miego arterijomis, kurios aprūpina krauju smegenis. Šios arterijos yra dvi: dešinė ir kairė miego arterijos, esančios abiejose kaklo pusėse. Jos atsiranda iš brachiocefalinių arterijų ir, pakeliavusios į galvą, šakojasi į vidines ir išorines miego arterijas. Šių arterijų užsikimšimas arba susiaurėjimas gali sukelti smegenų kraujotakos sutrikimus, o tai gali turėti rimtų pasekmių, tokių kaip insultas. Dėl kraujo tiekimo sutrikimų gali būti paveiktos įvairios smegenų sritys, atsakingos už judesius, kalbą ir kitus gyvybiškai svarbius procesus.

Ligos aprašymas

Miego arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas, dar žinomas kaip karotidinės arterijos liga, yra būklė, kai miego arterijose susidaro plokštelės, kurios blokuoja kraujo tekėjimą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti smegenų išemiją, insultą ar net mirtį, jei kraujo tiekimas smegenims yra smarkiai sutrikdytas. Liga dažnai vystosi lėtai ir gali būti besimptomė ilgą laiką, todėl svarbu žinoti jos rizikos veiksnius ir simptomus, kad būtų galima laiku diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės miego arterijos užsikimšimo ir susiaurėjimo priežastys yra aterosklerozė, kuri apima cholesterolio plokštelių susidarymą arterijų sienelėse. Šios plokštelės gali susidaryti dėl įvairių veiksnių, tokių kaip padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, diabetas ir hipertenzija. Taip pat šią ligą gali skatinti uždegiminiai procesai, kurie pažeidžia kraujagyslių sieneles, ir genetiniai veiksniai, kurie gali padidinti aterosklerozės riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 50 metų žmonės dažniau serga šia liga.
• Rūkymas: tabako vartojimas daro neigiamą poveikį kraujagyslių sveikatai.
• Padidėjęs cholesterolio kiekis: didelis MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekis didina riziką.
• Hipertenzija: aukštas kraujospūdis gali pažeisti kraujagyslių sieneles.
• Diabetas: diabetas padidina riziką dėl kraujagyslių pažeidimų.
• Genetika: šeimos anamnezė gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti lengvi, pavyzdžiui, galvos svaigimas ar silpnumas. Vėliau gali pasireikšti rimtesni simptomai, tokie kaip laikinas regos praradimas, kalbos sutrikimai, veido paralyžius ar stiprus galvos skausmas. Insulto atveju gali pasireikšti ir ekstremalių simptomų, tokių kaip sąmonės netekimas.

Diagnostika

Miego arterijos užsikimšimo ir susiaurėjimo diagnozė gali būti nustatyta atliekant fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas gali pastebėti kraujotakos sutrikimus. Dažniausiai naudojami diagnostiniai metodai apima ultragarsinį tyrimą, kuris leidžia įvertinti kraujo tekėjimą miego arterijose, taip pat angiografiją, kuri padeda vizualizuoti kraujagyslių būklę. Papildomi tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami norint nustatyti galimus insulto požymius ir smegenų pažeidimus.

Gydymas

Miego arterijos užsikimšimo gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Medicininis gydymas dažniausiai apima vaistus, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį, kraujo spaudimą ir užkirsti kelią kraujo krešuliams. Chirurginės galimybės apima karotidinės endarterektomijos procedūrą, kurios metu pašalinamos plokštelės iš miego arterijų, ir stentavimą, kai į arteriją įdedamas stentas, kad būtų palaikomas normalus kraujo tekėjimas. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazinius metodus ir naujų vaistų, skirtų aterosklerozės gydymui, tyrimus, kurie dar labiau pagerina gydymo efektyvumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas