Mieloidinė leukemija

Anatomija

Mieloidinė leukemija yra kraujo vėžys, kuris paveikia mieloidines ląsteles, kurios yra atsakingos už raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių, taip pat trombocitų gamybą. Šios ląstelės formuojasi kaulų čiulpuose, kurie yra esminė kraujo gamybos vieta organizme. Liga gali paveikti kaulų čiulpus, blužnį, kepenis ir limfmazgius, nes šie organai yra susiję su kraujo formavimu ir imuninės sistemos funkcijomis. Pažeidus mieloidines ląsteles, sutrinka normalus kraujo ląstelių gamybos procesas, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Mieloidinė leukemija yra grupė kraujo vėžio ligų, kurios skirstomos į ūminę ir lėtinę formas. Ūminė mieloidinė leukemija (UML) vystosi greitai ir reikalauja skubaus gydymo, tuo tarpu lėtinė mieloidinė leukemija (LML) gali vystytis lėtai ir ilgą laiką nesukelia simptomų. Ši liga yra svarbi, nes ji paveikia organizmo gebėjimą gaminti sveikas kraujo ląsteles, o tai gali sukelti anemiją, infekcijas ir kraujavimus. Be to, mieloidinė leukemija gali turėti įtakos gyvenimo kokybei ir ilgaamžiškumui, todėl jos diagnozė ir gydymas yra ypač svarbūs.

Ligos priežastis

Mieloidinės leukemijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai, aplinkos poveikis, taip pat tam tikri virusai gali prisidėti prie ligos vystymosi. Pavyzdžiui, chromosomų pokyčiai, tokie kaip Philadelphia chromosoma, yra dažnai pastebimi LML atveju. Be to, ilgalaikis poveikis chemikalams, radiacijai ir tam tikriems vaistams gali padidinti riziką susirgti mieloidine leukemija.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija mieloidinės leukemijos atvejų gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – chemikalai, kaip benzinas, ir radiacija gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Amžius – mieloidinė leukemija dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms.
• Tam tikros ligos – kai kurios genetinės ligos, tokios kaip Dauno sindromas, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai mieloidinės leukemijos simptomai apima nuovargį, silpnumą, karščiavimą, naktinį prakaitavimą, svorio kritimą ir dažnas infekcijas. Taip pat gali pasireikšti kraujavimas iš nosies, mėlynės ar padidėjęs kraujavimas po sužeidimų. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti skausmas kauluose ir sąnariuose, ypač pažengusiose ligos stadijose.

Diagnostika

Mieloidinės leukemijos diagnozė apima kelis tyrimus. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, siekiant nustatyti kraujo ląstelių kiekį ir jų tipą. Taip pat gali būti atliekama kaulų čiulpų biopsija, kurios metu paimamas mėginys iš kaulų čiulpų, siekiant ištirti ląstelių struktūrą ir nustatyti vėžinių ląstelių buvimą. Genetiniai tyrimai gali padėti nustatyti specifinius chromosomų pokyčius, kurie yra svarbūs diagnozei ir gydymo planavimui.

Gydymas

Mieloidinės leukemijos gydymas priklauso nuo ligos tipo ir stadijos. Dažniausiai taikomas chemoterapijos metodas, kuris padeda sunaikinti vėžines ląsteles. Be to, gali būti naudojamas biologinis gydymas, kuris stiprina organizmo imuninę sistemą kovai su liga. Kai kuriais atvejais gali prireikti kaulų čiulpų transplantacijos, ypač pacientams, kuriems chemoterapija nebuvo efektyvi. Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja tikslinę terapiją, kuri orientuota į specifinius genetinius pokyčius vėžinėse ląstelėse, siekiant pagerinti gydymo rezultatus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas