Mieloidinė leukemija, nepatikslinta

Anatomija

Mieloidinė leukemija, nepatikslinta, yra kraujo vėžio forma, kuri paveikia mieloidinę ląstelių liniją. Ši liga dažniausiai veikia kaulų čiulpus, kurie yra atsakingi už kraujo ląstelių gamybą. Kaulų čiulpai gamina eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) ir trombocitus. Mieloidinė leukemija sukelia nenormalų mieloidinių ląstelių dauginimąsi, kuris trukdo normaliam kraujo ląstelių gamybai. Dėl to gali atsirasti anemija, imuninės sistemos sutrikimai ir kraujavimo problemos, nes sumažėja sveikų kraujo ląstelių kiekis organizme.

Ligos aprašymas

Mieloidinė leukemija, nepatikslinta, yra grupė ligų, kurios apima nenormalių mieloidinių ląstelių, atsirandančių kaulų čiulpuose, gamybą. Šios ląstelės, nors ir turinčios tam tikrų mieloidinių savybių, nesugeba normaliai funkcionuoti ir gali užimti vietą sveikoms kraujo ląstelėms. Liga gali būti ūminė arba lėtinė, tačiau nepatikslinta forma dažnai būna sunki, nes ji gali greitai progresuoti ir sukelti rimtų komplikacijų. Mieloidinė leukemija yra svarbi, nes ji gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus, ir gali turėti sunkių padarinių, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Konkrečios mieloidinės leukemijos, nepatikslintos, priežastys nėra visiškai aiškios. Tačiau manoma, kad šios ligos vystymąsi gali lemti genetiniai pokyčiai, kurie sukelia ląstelių augimo ir dauginimosi reguliavimą. Tam tikri veiksniai, tokie kaip radiacija, chemoterapija, virusinės infekcijos ir tam tikri cheminiai junginiai, gali padidinti riziką susirgti. Be to, genetiniai sutrikimai, tokie kaip Dauno sindromas, taip pat gali būti susiję su didesne tikimybe susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 60 metų asmenys yra labiau linkę susirgti mieloidine leukemija.
• Radiacija: asmenys, kurie buvo veikiami didelės dozės radiacijos, turi didesnę riziką susirgti.
• Chemoterapija: žmonės, kurie anksčiau gydyti chemoterapija dėl kitų vėžio formų, gali turėti didesnę riziką.
• Genetiniai sutrikimai: tam tikri genetiniai sutrikimai gali padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai mieloidinės leukemijos simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą, svorio kritimą, karščiavimą ir naktinį prakaitavimą. Taip pat gali pasireikšti infekcijos, kraujavimas iš nosies, mėlynės bei dažnas kraujavimas iš dantenų. Kai kuriais atvejais liga gali sukelti skausmą kauluose arba sąnariuose.

Diagnostika

Mieloidinės leukemijos diagnozė paprastai prasideda nuo kraujo tyrimų, kurie gali parodyti neįprastą baltųjų kraujo kūnelių kiekį. Be to, atliekama kaulų čiulpų biopsija, kad būtų galima patvirtinti diagnozę ir nustatyti ląstelių tipą bei jų nenormalius pokyčius. Kiti tyrimai, tokie kaip citogenetiniai tyrimai, gali padėti nustatyti genetinius pokyčius, susijusius su liga.

Gydymas

Mieloidinės leukemijos gydymas gali apimti chemoterapiją, kuri padeda sumažinti nenormalių ląstelių kiekį ir atkurti normalią kraujo ląstelių gamybą. Taip pat gali būti taikoma biologinė terapija, kuri stiprina organizmo imuninę sistemą kovai su liga. Kai kuriais atvejais gali prireikti kaulų čiulpų transplantacijos, ypač jei liga yra ūminė arba atspari gydymui. Naujoviškos terapijos, tokios kaip tikslinė terapija, taip pat yra tiriamos kaip galimi gydymo būdai, siekiant pagerinti pacientų prognozes.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas