Mieloidinė sarkoma

Anatomija

Mieloidinė sarkoma yra reta vėžio forma, kuri daugiausia paveikia kraujo ląsteles, ypač mieloidinės kilmės ląsteles. Ši liga dažniausiai pažeidžia kaulų čiulpus, tačiau ji taip pat gali pasireikšti kitose organų sistemose, tokiose kaip limfinė sistema, kepenys ir blužnis. Mieloidinė sarkoma gali sukelti kaulų ir minkštųjų audinių pažeidimus, todėl svarbu suprasti, kaip ši liga veikia žmogaus anatomiją ir kaip ji gali paveikti organizmo funkcijas.

Ligos aprašymas

Mieloidinė sarkoma yra maligni navikas, kuris kyla iš mieloidinių ląstelių, kurios paprastai gamina baltuosius kraujo kūnelius, raudonuosius kraujo kūnelius ir trombocitus. Ši liga gali būti antrinė, atsirandanti po kitų kraujo ligų, tokių kaip ūminė mieloidinė leukemija (UML). Mieloidinė sarkoma yra svarbi, nes ji gali būti agresyvi, greitai plintanti ir gali sukelti sunkių komplikacijų, jei nėra gydoma laiku. Jos diagnostika ir gydymas yra sudėtingi, todėl reikia atidaus stebėjimo ir tinkamų medicininių sprendimų.

Ligos priežastis

Pagrindinės mieloidinės sarkomos priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai ir aplinkos poveikiai gali turėti įtakos. Mutacijos tam tikruose genuose, pavyzdžiui, FLT3 ir NPM1, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, buvimas chemoterapijoje ar radioterapijoje padidina riziką, kad asmuo susirgs mieloidine sarkoma, ypač po kitų vėžio gydymo. Aplinkos toksinai, tokie kaip benzenas, taip pat gali būti rizikos veiksnys.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai sutrikimai: Tam tikri genetiniai sindromai, tokie kaip Down sindromas, gali padidinti mieloidinės sarkomos riziką.
• Aplinkos veiksniai: Ilgalaikis kontaktas su chemikalais, ypač benzenu, gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
• Ankstesni vėžiniai susirgimai: Asmenys, kurie jau sirgo kitomis vėžio formomis, ypač kraujo vėžiu, gali turėti didesnę riziką susirgti mieloidine sarkoma.

Simptomai

• Simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo ligos stadijos. Pradiniai simptomai gali apimti nuovargį, svorio kritimą ir karščiavimą. Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti skausmai kauluose, patinimas aplink naviko vietą, kraujavimas ir mėlynės, taip pat infekcijos dėl imuninės sistemos silpnėjimo.

Diagnostika

Mieloidinės sarkomos diagnozė apima kelis tyrimus. Pirmiausia atliekama fizinė apžiūra ir anamnezė. Tada gali būti atliekami kraujo tyrimai, kurie gali atskleisti nenormalų baltųjų kraujo kūnelių skaičių. Be to, atliekami vaizdavimo tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti naviko buvimą ir apimtį. Galiausiai, biopsija gali būti atlikta, kad būtų patvirtinta diagnozė ir nustatyta naviko tipas.

Gydymas

Mieloidinės sarkomos gydymas yra sudėtingas ir gali apimti kelias strategijas. Dažniausiai naudojami gydymo būdai yra chemoterapija, radioterapija ir, kai kuriais atvejais, chirurgija. Chemoterapija gali padėti sumažinti naviko dydį ir kontroluoti ligą, o radioterapija gali būti naudojama lokaliai gydyti navikus. Naujoviškos terapijos, tokios kaip tikslinė terapija ir imunoterapija, taip pat gali būti taikomos, siekiant pagerinti gydymo rezultatus. Tačiau gydymo strategija priklauso nuo ligos stadijos, paciento sveikatos būklės ir individualių veiksnių, todėl būtina nuolat konsultuotis su gydytoju.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas