Miesto pasiutligė

Anatomija

Miesto pasiutligė, kitaip žinoma kaip rabies, yra virusinė liga, kuri paveikia centrinę nervų sistemą. Jos sukėlėjas, pasiutligės virusas, dažniausiai perduodamas per užkrėstų gyvūnų įkandimus. Liga pirmiausia pažeidžia nervų ląsteles, ypač tas, kurios yra susijusios su smegenimis ir nugaros smegenimis. Virusas plinta per nervinius takus, todėl gali sukelti sunkius nervų sistemos pažeidimus, tokius kaip encefalitas, kuris gali sukelti smegenų uždegimą ir sutrikdyti jų funkcijas. Dėl to gali pasireikšti įvairūs neurologiniai simptomai, tokie kaip traukuliai, paralyžius ir psichiniai sutrikimai.

Ligos aprašymas

Miesto pasiutligė yra ūmi virusinė infekcija, kuri, jei nebus gydoma, gali būti mirtina. Pasiutligės virusas priklauso Rhabdoviridae šeimai ir dažniausiai užsikrečiama per gyvūnų įkandimus, ypač šunų, katinų, šikšnosparnių ir kitų laukinių gyvūnų. Liga pasižymi ilgu inkubacijos laikotarpiu, kuris gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Pirmaisiais simptomais gali būti karščiavimas, galvos skausmas ir bendras silpnumas. Vėliau ligai progresuojant, pasireiškia sunkūs neurologiniai simptomai, kurie gali būti mirtini. Miesto pasiutligė yra svarbi visuomenės sveikatos problema, nes ji gali sukelti didelį mirtingumą, ypač besivystančiose šalyse, kur vakcinacija ir gydymas gali būti riboti.

Ligos priežastis

Miesto pasiutligės priežastis yra pasiutligės virusas, kuris patenka į organizmą per gyvūnų seiles. Pagrindinės užsikrėtimo priežastys yra gyvūnų įkandimai ir, rečiau, kontaktas su užkrėsta oda ar gleivine. Virusas gali patekti į organizmą per pažeistą odą arba gleivinę, kur jis pradeda daugintis ir plisti nervų sistemoje. Rizikos veiksniai apima ne tik gyvūnų įkandimus, bet ir gyvenimą ar darbą teritorijose, kur pasiutligė yra paplitusi, taip pat kontaktą su laukiniais gyvūnais, kurie gali būti užkrėsti.

Rizikos faktoriai

• Gyvenimas ar darbas vietovėse, kur pasiutligė yra dažna, padidina riziką užsikrėsti.
• Kontaktas su laukiniais gyvūnais, ypač šunimis ir katėmis, kurie gali būti užkrėsti.
• Nevakcinuoti šunys ir katės, kurie gali perduoti virusą žmonėms.
• Žmonės, dirbantys su gyvūnais (veterinarai, gyvūnų globėjai), taip pat yra didesnės rizikos grupėje.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ir raumenų skausmai.
• Vėliau pasireiškia neurologiniai simptomai, tokie kaip nerimas, sumišimas, haliucinacijos, traukuliai ir paralyžius.
• Gali atsirasti hidrofobija (baimė vandeniui) ir aerofobija (baimė oro srautams), kurie yra būdingi pasiutligės simptomai.
• Paskutiniame ligos etape gali pasireikšti koma ir mirtis, dažniausiai dėl kvėpavimo nepakankamumo.

Diagnostika

Miesto pasiutligės diagnozė dažniausiai grindžiama klinikiniais simptomais ir istorija apie galimus gyvūnų įkandimus. Laboratoriniai tyrimai, tokie kaip viruso identifikavimas per PCR (polimerazės grandininė reakcija) arba serologiniai tyrimai, gali būti atliekami, tačiau diagnozė dažnai nustatoma remiantis simptomais. Taip pat atliekami specialūs tyrimai, siekiant nustatyti virusą iš užkrėsto gyvūno audinių, pavyzdžiui, smegenų biopsija.

Gydymas

Miesto pasiutligės gydymas yra sudėtingas, nes ligos simptomai dažnai pasireiškia vėlai, kai gydymas jau nebėra efektyvus. Pagrindinė prevencinė priemonė yra vakcinacija po įkandimo, vadinama posteksponacine profilaktika, kuri apima imunoglobulinų ir vakcinos vartojimą. Jei liga jau prasidėjo, gydymas dažniausiai yra simptominis, siekiant palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Nors yra vykdomi tyrimai dėl naujų terapijų, šiuo metu veiksmingo gydymo, kuris galėtų išgydyti pažengusią pasiutligę, nėra.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas