Migrena, nepatikslinta

Anatomija

Migrena, nepatikslinta, yra neurologinė būklė, kuri paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Jos atsiradimą dažnai lydi kraujagyslių pokyčiai smegenyse, kurie sukelia skausmą ir diskomfortą. Pagrindinės struktūros, susijusios su migrena, yra smegenų kraujagyslės, nervų galūnės ir smegenų kamienas. Šie komponentai dalyvauja skausmo signalizacijoje, o migrenos priepuolių metu gali pasireikšti kraujagyslių išsiplėtimas ir uždegimas, sukeliantis galvos skausmą ir kitus neurologinius simptomus.

Ligos aprašymas

Migrena, nepatikslinta, yra dažna neurologinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai. Šie priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų ir dažnai yra lydimi kitų simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsams. Ši liga yra svarbi, nes ji gali labai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sumažindama darbingumą ir socialinį gyvenimą. Migrena taip pat gali būti susijusi su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija ir nerimas.

Ligos priežastis

Migrenos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra sudėtingas procesas, susijęs su genetiniais, aplinkos ir neurologiniais veiksniais. Kai kurie galimi mechanizmai apima smegenų neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, disbalansą, kuris gali sukelti kraujagyslių pokyčius. Be to, stresas, miego trūkumas, hormonų svyravimai ir tam tikri maisto produktai gali sukelti migrenos priepuolius.

Rizikos faktoriai

• Genetika – migrena gali būti paveldima, todėl šeimos istorija gali padidinti riziką.
• Hormoniniai svyravimai – moterims migrena dažnai pasireiškia menstruacijų metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu.
• Stresas – emocinis ir fizinis stresas gali sukelti migrenos priepuolius.
• Maisto produktai – kai kurie maisto produktai, tokie kaip šokoladas, sūris ar alkoholis, gali būti migrenos sukėlėjai.

Simptomai

• Pagrindiniai migrenos simptomai apima pulsuojantį galvos skausmą, kuris dažniausiai yra lokalizuotas vienoje galvos pusėje. Skausmas gali būti lengvas arba labai intensyvus, lydimas pykinimo, vėmimo, jautrumo šviesai ir garsams. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti aura – neurologiniai simptomai, tokie kaip regos sutrikimai, tirpimas ar kalbos sutrikimai, kurie gali pasireikšti prieš skausmo priepuolį.

Diagnostika

Migrenos diagnozė dažnai grindžiama paciento anamneze ir simptomų analize. Gydytojas gali atlikti neurologinį tyrimą, kad nustatytų, ar nėra kitų galvos skausmo priežasčių. Kartais gali būti rekomenduojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT ar CT, kad būtų atmestos kitos ligos, pavyzdžiui, navikai ar kraujavimas smegenyse.

Gydymas

Migrenos gydymas gali būti tiek medikamentinis, tiek nemedicininis. Vaistai, skirti migrenai gydyti, gali būti skirstomi į du tipus: abortyviniai (skirti skausmo priepuoliui gydyti) ir profilaktiniai (skirti priepuolių dažnio mažinimui). Abortyviniai vaistai apima nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, triptanus ir ergotaminą. Profilaktiniai vaistai gali apimti beta blokatorius, antidepresantus ar antiepileptikus. Be vaistų, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip gyvenimo būdo pokyčiai, streso valdymas, akupunktūra ir biopunktūra, taip pat gali būti naudingi migrenos valdymui. Naujausios terapijos galimybės apima monocloninius antikūnus, kurie veikia specifinius migrenos mechanizmus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas