Migrena su aura [klasikinė migrena]

Anatomija

Migrena su aura, dar vadinama klasikinė migrena, yra neurologinė liga, kurią sąlygoja tam tikri smegenų veiklos pokyčiai. Ši liga paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenų žievę ir kraujagysles. Migrenos priepuolio metu gali pasireikšti neurovaskuliniai pokyčiai, kurie sukelia skausmą ir kitus simptomus. Smegenų kraujagyslių išsiplėtimas ir susitraukimas, taip pat neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, lygio svyravimai, gali turėti įtakos migrenos atsiradimui ir intensyvumui.

Ligos aprašymas

Migrena su aura yra specifinė migrenos forma, kurią lydi neurologiniai simptomai, vadinami aura. Aura gali apimti regos, jutimo ar kalbos sutrikimus, kurie pasireiškia prieš migrenos priepuolį arba jo metu. Ši liga yra svarbi dėl savo poveikio gyvenimo kokybei, nes migrenos priepuoliai gali būti labai skausmingi ir trukdyti kasdieninei veiklai. Be to, migrena su aura gali būti susijusi su didesne insulto rizika, todėl tai yra svarbus sveikatos klausimas.

Ligos priežastis

Migrenos su aura priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos yra multifaktorinės. Pagrindinės priežastys gali apimti genetinius veiksnius, hormoninius pokyčius, aplinkos veiksnius ir neurocheminius pokyčius smegenyse. Aura gali būti susijusi su smegenų žievės depolarizacija, vadinama propagacine depolarizacijos nuotaka, kuri sukelia įvairius neurologinius simptomus.

Rizikos faktoriai

• Genetika – migrena dažnai pasitaiko šeimose, todėl paveldimumas yra svarbus rizikos veiksnys.
• Hormoniniai pokyčiai – moterims migrena dažnai pasireiškia menstruacijų metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu.
• Aplinkos veiksniai – stresas, miego trūkumas, tam tikri maisto produktai (pvz., šokoladas, alkoholis) ir oro pokyčiai gali išprovokuoti migrenos priepuolius.

Simptomai

• Pagrindiniai migrenos su aura simptomai apima regos sutrikimus, tokius kaip mirgėjimas, aklumo dėmės ar šviesos blyksniai. Taip pat gali pasireikšti jutimo sutrikimai, pavyzdžiui, dilgčiojimas ar nutirpimas vienoje kūno pusėje, kalbos sunkumai ir galvos skausmas, kuris dažnai yra pulsuojantis ir lokalizuotas vienoje galvos pusėje. Priešpriešinio skausmo metu gali pasireikšti pykinimas, vėmimas ir jautrumas šviesai ar garsui.

Diagnostika

Migrenos su aura diagnostika paprastai apima išsamią anamnezę ir fizinį ištyrimą. Gydytojas gali užduoti klausimus apie simptomų pobūdį, trukmę ir dažnumą. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), gali būti atliekami, kad būtų pašalintos kitos galimos galvos skausmo priežastys, tačiau dažniausiai migrena diagnozuojama remiantis simptomų aprašymu.

Gydymas

Migrenos su aura gydymas apima tiek vaistinius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, skirti migrenai gydyti, gali būti klasifikuojami į dvi grupes: abortyviniai (skirti priepuolio metu) ir profilaktiniai (skirti užkirsti kelią priepuoliams). Abortyviniai vaistai dažnai apima nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (NPPV) ir triptanus. Profilaktiniai gydymo metodai gali apimti beta blokatorius, antidepresantus ar antiepileptikus. Be vaistų, nemedicininiai gydymo būdai, tokie kaip biofeedback, akupunktūra ir gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat gali būti naudingi valdymo strategijose. Naujausios terapijos galimybės apima monocloninius antikūnus, kurie veikia specifinius migrenos mechanizmus, ir neuromoduliacinius metodus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas