Miozitas

Anatomija

Miozitas yra liga, kuriai būdingas raumenų uždegimas, dažniausiai paveikianti skeletinius raumenis. Žmogaus anatomijoje raumenys yra esminiai judėjimo ir laikysenos palaikymo komponentai. Miozito atveju, uždegimas gali paveikti bet kuriuos raumenis, tačiau dažniausiai pasitaiko pečių, klubų ir kaklo srityse. Raumenys susideda iš raumenų skaidulų, kurios yra atsakingos už judėjimą ir jėgos generavimą. Uždegimas šiuose raumenyse gali sutrikdyti jų funkciją, sukeldamas skausmą ir silpnumą, o tai gali turėti reikšmingą poveikį kasdieniam gyvenimui ir fizinei veiklai.

Ligos aprašymas

Miozitas yra autoimuninė liga, kuri dažnai pasireiškia raumenų uždegimu ir silpnumu. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, o jos pasireiškimas gali būti skirtingas kiekvienam asmeniui. Miozito simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki sunkaus raumenų silpnumo, kuris gali trukdyti normaliai judėti ir atlikti kasdienes užduotis. Liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, sukelti nuovargį, fizinį apribojimą ir psichologinius sunkumus.

Ligos priežastis

Miozito priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra autoimuniniai procesai, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola savo raumenų audinius. Be to, miozitas gali būti sukeltas infekcijų, tam tikrų vaistų, toksinų ar traumų. Kai kuriais atvejais liga gali būti susijusi su kitomis ligomis, pavyzdžiui, sistemine raudonąja vilklige ar dermatomiozitu. Rizikos veiksniai, tokie kaip genetiniai polinkiai, taip pat gali prisidėti prie miozito vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija autoimuninių ligų gali padidinti riziką susirgti miozitu.
• Amžius – miozitas dažniau pasireiškia vidutinio amžiaus ir vyresnio amžiaus žmonėms.
• Lyčių skirtumai – moterys dažniau serga miozitu nei vyrai.
• Tam tikros sveikatos būklės – asmenims, sergantiems kitomis autoimuninėmis ligomis, yra didesnė rizika susirgti miozitu.

Simptomai

• Pagrindiniai miozito simptomai apima raumenų silpnumą, kuris gali būti lokalizuotas arba difuzinis, raumenų skausmą, nuovargį, sunkumus atliekant kasdienes veiklas, pavyzdžiui, lipant laiptais ar keliant rankas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir odos pažeidimai, ypač dermatomiozito atveju, kai uždegimas veikia ne tik raumenis, bet ir odą.

Diagnostika

Miozito diagnozė dažnai prasideda nuo fizinio tyrimo ir anamnezės rinkimo. Gydytojai gali užsakyti kraujo tyrimus, kad patikrintų uždegimo ženklus, raumenų fermentų lygį ir antikūnų buvimą. Raumenų biopsija gali būti atliekama, kad patvirtintų diagnozę, o magnetinio rezonanso tomografija (MRT) padeda įvertinti raumenų pažeidimus. Elektromiografija (EMG) taip pat gali būti naudojama raumenų funkcijai įvertinti.

Gydymas

Miozito gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos priežasties ir sunkumo. Dažniausiai naudojami vaistai, tokie kaip kortikosteroidai, kurie mažina uždegimą ir skausmą. Imunomoduliuojantys vaistai gali būti skiriami, siekiant slopinti imuninės sistemos aktyvumą. Be to, fizioterapija yra svarbi gydymo dalis, padedanti atstatyti raumenų jėgą ir funkciją. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus ir naujas imunoterapijas, kurios gali padėti pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai nebuvo veiksmingi.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas