Mišri mažų ir didelių ląstelių (difuzinė)

Anatomija

Mišri mažų ir didelių ląstelių (difuzinė) liga yra susijusi su plaučių anatomija, ypač paveikdama plaučių audinį ir bronchus. Ši liga dažnai pasireiškia plaučių parenchimoje, kurioje vyksta ląstelių augimas ir transformacija. Paveiktos sritys gali sukelti sutrikimus plaučių funkcijoje, todėl deguonies apykaita organizme gali būti sutrikdyta. Taip pat gali būti paveikti limfmazgiai, kurie atlieka svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje.

Ligos aprašymas

Mišri mažų ir didelių ląstelių (difuzinė) liga yra reta ir agresyvi plaučių vėžio forma, kuriai būdingas skirtingų ląstelių tipų buvimas. Ši liga pasižymi heterogeniškumu, nes joje gali būti tiek mažų, tiek didelių ląstelių, o tai daro ją sudėtinga diagnozuoti ir gydyti. Liga yra svarbi, nes ji dažnai diagnozuojama vėlai, kai simptomai jau yra pažengę, o tai gali neigiamai paveikti gydymo galimybes ir paciento prognozes.

Ligos priežastis

Pagrindinės mišrių mažų ir didelių ląstelių (difuzinės) ligos priežastys dažniausiai yra susijusios su rūkymu, cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip azbestas, ir genetiniais veiksniais. Rūkymas yra labiausiai paplitęs rizikos veiksnys, nes jis gali sukelti ląstelių mutacijas plaučių audinyje. Taip pat yra įrodymų, kad tam tikri virusai ir lėtinės plaučių ligos gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – pagrindinis rizikos veiksnys, kuris padidina plaučių vėžio riziką.
• Cheminės medžiagos – kontaktas su kancerogeninėmis medžiagomis, tokiomis kaip azbestas, gali padidinti ligos tikimybę.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija plaučių vėžio atvejų gali padidinti riziką.
• Lėtinės plaučių ligos – tokios kaip lėtinis bronchitas ar emfizema, gali padidinti plaučių vėžio riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti nuolatinį kosulį, krūtinės skausmą, dusulį, svorio kritimą ir nuovargį. Simptomai gali būti įvairūs, nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos. Kai kurie pacientai gali patirti kraują skrepliose, o kiti gali jausti bendrą negalavimą ir prastą savijautą.

Diagnostika

Mišri mažų ir didelių ląstelių (difuzinė) liga diagnozuojama naudojant kelis metodus. Pirmiausia atliekamas fizinis tyrimas ir anamnezė, siekiant nustatyti simptomus ir rizikos veiksnius. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip krūtinės ląstos rentgenograma ir kompiuterinė tomografija (KT), padeda įvertinti plaučių būklę. Galiausiai, audinių biopsija yra būtina, kad būtų galima patvirtinti diagnozę ir nustatyti ląstelių tipą.

Gydymas

Mišri mažų ir didelių ląstelių (difuzinė) ligos gydymas gali apimti chirurgiją, chemoterapiją ir radioterapiją. Chirurginė intervencija gali būti taikoma ankstyvos stadijos pacientams, kad būtų pašalintas navikas. Chemoterapija dažnai naudojama pažengusios ligos atvejais, siekiant sumažinti naviko dydį ir sustabdyti jo plitimą. Taip pat naujausi tyrimai rodo, kad imunoterapijos metodai gali būti veiksmingi gydant šią ligą, nes jie skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas