Mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumas

Ligos aprašymas

Širdis – raumeninis organas, kurį sudaro keturios kameros: aukščiau esantys prieširdžiai ir žemiau esantys skilveliai. Tarp dešiniosios ir kairiosios širdies pusės yra raumeninė pertvara, dešinįjį prieširdį ir skilvelį skiria taip vadinamas triburis vožtuvas, kairįjį prieširdį ir skilvelį – dviburis (mitralinis) vožtuvas. Toje vietoje, kur kairysis skilvelis jungiasi su didžiausia organizmo kraujagysle aorta taip pat yra vožtuvas (aortos vožtuvas). Dar vienas vožtuvas yra dešiniajame skilvelyje, kuris kraują išstumia į plaučių arteriją (plaučių arterijos vožtuvas). Pagrindinė vožtuvų funkcija – leisti kraujui tekėti tik viena kryptimi. Mitralinio vožtuvo nesandarumas – tai širdies yda, kurios metu nepilnai užsidaro dviburis vožtuvas ir dalis kraujo iš kairiojo skilvelio grįžta į kairįjį prieširdį. Taip kairės pusės prieširdis ir skilvelis apkraunamas didesniu kraujo tūriu, laikui bėgant jie padidėja, nesugeba normaliai susitraukti ir išstumti reikiamą kraujo kiekį į organizmą.Nusilpus kairiajam prieširdžiui, susidaro kraujo sąstovis plaučiuose, pasireiškia įvairūs klinikiniai simptomai. Kartais nesandarumas išsivysto staiga (pvz., pažeidus vožtuvo struktūras miokardo infarkto metu).

Ligos priežastis

Skiriamas organinis mitralinio vožtuvo nesandarumas, kurį gali sukelti infekcinis endokarditas, reumatas, sisteminės jungiamojo audinio ligos (vilkligė), degeneraciniai (senatviniai) vožtuvo pakitimai, įgimtos anomalijos. Taip pat skiriamas funkcinis mitralinio vožtuvo nesandarumas. Jo metu pats vožtuvas nėra pažeistas, tačiau jis negali visiškai užsidaryti dėl gretutinių širdies struktūrų patologijos, pvz. išsiplėtus kairiajam skilveliui, vožtuvo žiedui, esant papiliarinių raumenų pažeidimui.

Simptomai

Simptomų atsiradimas ir išreikštumas priklauso nuo kelių veiksnių: ligos trukmės,nepakankamumo laipsnio ir nuo to, kaip greitai išsivystė nepakankamumas. Mitralinio vožtuvo nesandarumui būdingi šie simptomai:

Oro trūkumo jausmas, kosulys, dusulys (ypatingai išreikštas atsigulus),
Galvos svaigimas, silpnumas, alpimai,
Pėdų, čiurnų tinimas,
Širdies plakimas.

Diagnostika

Iš pradžių išsiaiškinami ligos simptomai, prasirgtos ligos, širdies ligų atvejai šeimoje. Vėliau atliekamas fizinis ištyrimas. Jo metu širdies veikla išklausoma stetoskopu. Mitralinio nesandarumo metu girdimas tam tikras ūžesys. Tuomet gydytojas nusprendžia, kokie tolimesni tyrimai reikalingi. Dažniausiai paskiriama elektrokardiograma, krūtinės ląstos rentgenograma, širdies ultragarsinis tyrimas. Esant neaiškiai diagnozei gali būti atliekami ir sudėtingesni instrumentiniai tyrimai.

Gydymas

Pagrindinis gydymas – operacinis. Norint jį pritaikyti, ligos sunkumas turi atitikti tam tikrus kriterijus. Jei operuoti negalima, žmogus nuolat stebimas dėl galimo susirgimo progresavimo. Gydymo esmė – operacinio gydymo metu atstatoma normali vožtuvo funkcija, o jei to padaryti neįmanoma – įmplantuojamas naujas vožtuvas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas