Momeninės skilties piktybinis navikas

Anatomija

Momeninės skilties piktybinis navikas, dar žinomas kaip momeninės skilties vėžys, yra liga, paveikianti smegenų momeninę skiltį, kuri yra viena iš keturių smegenų skilties dalių. Momeninė skiltis yra atsakinga už įvairias funkcijas, įskaitant regėjimą, kalbą, atmintį ir emocinę reakciją. Ši skiltis yra glaudžiai susijusi su kitomis smegenų struktūromis, tokiomis kaip parietalinė, laikina ir priekinė skiltis, todėl naviko augimas gali paveikti ir šias sritis, sukeldamas įvairius neurologinius simptomus.

Ligos aprašymas

Momeninės skilties piktybinis navikas yra reta, bet itin pavojinga liga, kuri dažnai vystosi iš neurono ląstelių. Šio tipo navikai gali būti skirtingų rūšių, įskaitant glioblastomą, astrocitomą ir oligodendrogliomą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, sukelti neurologinius sutrikimus ir reikalauti sudėtingo gydymo proceso. Momeninės skilties piktybiniai navikai dažnai diagnozuojami vėlyvose stadijose, todėl jų prognozė gali būti prasta.

Ligos priežastis

Momeninės skilties piktybinio naviko priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai ir aplinkos poveikis gali turėti įtakos jo vystymuisi. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri genų mutacijos, tokie kaip TP53 ir IDH1, gali prisidėti prie naviko formavimosi. Be to, ilgalaikis poveikis radiacijai ir tam tikri cheminiai junginiai gali didinti riziką susirgti šiuo vėžiu.

Rizikos faktoriai

• Genetinės mutacijos – tam tikri genai gali būti susiję su didesne rizika susirgti momeninės skilties piktybiniu naviku.
• Aplinkos veiksniai – ilgalaikis poveikis radiacijai ar tam tikroms cheminėms medžiagoms gali padidinti riziką.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga šiuo naviku, nors jis gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti galvos skausmus, regėjimo sutrikimus, atminties praradimą, kalbos problemas ir neurologinius sutrikimus, tokius kaip silpnumas ar koordinacijos praradimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo naviko dydžio ir vietos.

Diagnostika

Diagnostika paprastai apima neurologinį tyrimą, vaizdinius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), kurie padeda nustatyti naviko buvimo vietą ir dydį. Taip pat gali būti atliekamos biopsijos, siekiant gauti audinių mėginį ir patvirtinti diagnozę.

Gydymas

Gydymo galimybės gali apimti chirurginį naviko pašalinimą, radioterapiją ir chemoterapiją. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija ir tikslinė terapija, taip pat gali būti naudojamos tam, kad būtų pagerinta gydymo efektyvumas ir sumažintas šalutinis poveikis. Gydymo planas dažnai pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į naviko tipą, stadiją ir paciento bendrą sveikatos būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas