Monocitinė leukozė

Anatomija

Monocitinė leukozė, dar žinoma kaip monocitinė leukemija, yra kraujo vėžio forma, kuri tiesiogiai paveikia kraujo ląsteles, ypač monocitus – vieną iš baltųjų kraujo ląstelių tipų. Ši liga dažniausiai paveikia kaulų čiulpus, kurie yra atsakingi už kraujo ląstelių gamybą. Paveikti organai gali būti blužnis ir kepenys, kuriose gali kauptis padidėjęs monocitų skaičius. Dėl to gali pasireikšti organų padidėjimas ir funkcijos sutrikimai, o tai gali paveikti visą imuninę sistemą.

Ligos aprašymas

Monocitinė leukozė yra reta, tačiau rimta liga, kuri išsivysto, kai monocitai nekontroliuojamai dauginasi ir kaupiasi organizme. Tai sukelia imuninės sistemos disbalansą, nes sveiki kraujo ląstelės yra slopinamos. Liga gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams, tačiau dažniau diagnozuojama suaugusiems. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant infekcijas, anemiją ir kraujavimą, dėl sumažėjusio sveikų kraujo ląstelių kiekio.

Ligos priežastis

Monocitinės leukozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai, aplinkos veiksniai ir tam tikros virusinės infekcijos gali prisidėti prie ligos vystymosi. Pavyzdžiui, tam tikri virusai, tokie kaip Epstein-Barr virusas, gali sukelti kraujo ląstelių pokyčius, kurie lemia leukozės išsivystymą. Be to, asmenys, turintys šeimos anamnezę leukozės atvejų, gali turėti didesnę riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni suaugusieji dažniau serga šia liga.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija leukozės atvejų gali padidinti riziką.
• Aplinka – ilgalaikis kontaktas su tam tikromis chemikalais, pavyzdžiui, benzeno, gali padidinti susirgimo tikimybę.
• Virusinės infekcijos – kai kurie virusai, tokie kaip Epstein-Barr virusas, gali sukelti kraujo ląstelių pokyčius.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą, svorio kritimą, karščiavimą, naktinius prakaitavimus, padidėjusią blužnį ir kepenis, taip pat dažnesnes infekcijas. Simptomai gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės.

Diagnostika

Monocitinės leukozės diagnozė paprastai prasideda nuo kraujo tyrimų, kurie nustato baltųjų kraujo ląstelių skaičių ir jų tipą. Dažnai atliekama kaulų čiulpų biopsija, siekiant įvertinti ląstelių sudėtį ir patvirtinti diagnozę. Taip pat gali būti atliekami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti galimus genetinius pakitimus.

Gydymas

Monocitinės leukozės gydymas gali apimti chemoterapiją, radioterapiją ir, kai kuriais atvejais, kaulų čiulpų transplantaciją. Naujausios terapijos galimybės apima tikslinę terapiją, kuri orientuota į specifinius ląstelių pokyčius, ir imunoterapiją, kuri padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama palaikomoji terapija, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas