Moters lytinių organų fistulės

Anatomija

Moters lytinių organų fistulės yra patologinės sąlygos, kurios susijusios su moters reprodukcinės sistemos anatomija. Fistulės gali atsirasti tarp įvairių struktūrų, pavyzdžiui, tarp makšties ir šlapimo pūslės (vesicovaginalinė fistulė) arba tarp makšties ir tiesiosios žarnos (rectovaginalinė fistulė). Šios sąlygos dažnai sukelia komplikacijas, susijusias su šlapinimu, menstruacijomis ir seksualine funkcija, ir gali turėti didelį poveikį moters gyvenimo kokybei.

Ligos aprašymas

Moters lytinių organų fistulės yra nenormalūs kanalai, kurie susidaro tarp dviejų organų, dažniausiai dėl traumų, infekcijų arba chirurginių procedūrų. Šios fistulės gali būti skausmingos ir sukelti įvairių simptomų, tokių kaip šlapimo ar išmatų pratekėjimas į makštį. Fistulės yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant infekcijas, psichologinį stresą ir socialinę izoliaciją, ypač regionuose, kur moterų sveikatos priežiūra yra ribota.

Ligos priežastis

Pagrindinės moters lytinių organų fistulių priežastys apima:

• Gimdymo traumas – dažniausiai fistulės atsiranda po sudėtingų gimdymų, kai makšties audiniai yra pažeisti.
• Chirurginės komplikacijos – netinkamai atliktos operacijos gali sukelti fistulių susidarymą.
• Infekcijos – lytinių organų infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė ar kai kurios lytiniu keliu plintančios infekcijos, gali pažeisti audinius ir sukelti fistulių vystymąsi.
• Radioterapija – moterims, kurios buvo gydomos radiacija dėl vėžio, gali atsirasti audinių pažeidimų, kurie sukelia fistules.

Rizikos faktoriai

• Jaunas amžius – jaunos moterys gali būti labiau pažeidžiamos gimdymo traumų.
• Prasta sveikatos priežiūra – moterys, kurios neturi prieigos prie tinkamos medicininės priežiūros, yra didesnėje rizikoje.
• Ankstesni gimdymai su komplikacijomis – moterys, patyrusios fistulių problemas anksčiau, gali turėti didesnę riziką jų pasikartojimui.
• Infekcijų buvimas – lytiniu keliu plintančios infekcijos padidina fistulių riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima šlapimo ar išmatų pratekėjimą į makštį, kuris gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik kai kuriais atvejais.
• Gali pasireikšti nemalonus kvapas, ypač jei yra infekcija.
• Moterys gali patirti skausmą, diskomfortą arba dirginimą makšties srityje.
• Psihoemocinės problemos, tokios kaip depresija ir socialinė izoliacija, gali atsirasti dėl fistulių poveikio gyvenimo kokybei.

Diagnostika

Fistulių diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus anamnezės surinkimo ir fizinio tyrimo. Ginekologas gali atlikti makšties ir pilvo tyrimus, kad nustatytų fistulės buvimą. Dažnai naudojami papildomi tyrimai, tokie kaip cistoskopija (šlapimo pūslės tyrimas) arba kolonoskopija (tiesiosios žarnos tyrimas), siekiant geriau įvertinti fistulės lokalizaciją ir pobūdį.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo fistulės tipo ir sunkumo. Dažnai reikalinga chirurginė intervencija, siekiant pašalinti fistulę ir atkurti normalią anatomiją. Be to, gali būti taikomi konservatyvūs gydymo metodai, tokie kaip kateterizacija, siekiant sumažinti šlapimo pūslės spaudimą. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip lazerinė terapija, taip pat yra tiriamos. Be fizinio gydymo, svarbu teikti psichologinę paramą moterims, patiriančioms socialinę izoliaciją arba emocinį stresą dėl šios ligos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas