Moters nevaisingumas dėl kiaušintakių patologijos

Anatomija

Moters nevaisingumas dėl kiaušintakių patologijos yra susijęs su reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su kiaušintakiais, kurie yra du vamzdiniai organai, jungiantys kiaušides su gimda. Kiaušintakiai atlieka svarbų vaidmenį apvaisinimo procese, nes juose susitinka spermatozoidai ir kiaušialąstės. Kiaušintakių struktūra yra sudėtinga: jie turi gleivinį sluoksnį, raumeninį sluoksnį ir išorinį serozinį sluoksnį. Bet kokie pažeidimai šiuose organuose gali trukdyti kiaušialąstės migracijai į gimdą, kas lemia nevaisingumą.

Ligos aprašymas

Moters nevaisingumas dėl kiaušintakių patologijos apibūdinamas kaip būklė, kai moteris negali pastoti dėl kiaušintakių funkcionalumo sutrikimų. Tai gali būti dėl obstrukcijos, randų, uždegimo ar kitų patologinių pokyčių, kurie trukdo kiaušialąstės ir spermatozoido susitikimui. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik paveikia moters gebėjimą turėti vaikų, bet ir gali būti ženklas, kad organizme vyksta kiti sveikatos sutrikimai, kurie reikalauja dėmesio.

Ligos priežastis

Pagrindinės moters nevaisingumo dėl kiaušintakių patologijos priežastys yra įvairios. Dažniausios iš jų apima lėtines uždegimines ligas, tokias kaip mažojo dubens uždegiminė liga, kuri gali sukelti randų susidarymą kiaušintakiuose. Taip pat dažnai pasitaiko endometriozė, kurioje endometriumo audinys auga už gimdos ribų, ir tai gali paveikti kiaušintakius. Kitos priežastys gali būti ankstesnės operacijos, infekcijos, tokios kaip chlamidijos, ir kai kurios genetikos ypatybės, kurios gali lemti anatominius pakitimus.

Rizikos faktoriai

• Uždegiminės ligos: lėtinės infekcijos dubens srityje gali sukelti kiaušintakių pažeidimus.
• Endometriozė: šis sutrikimas gali sukelti kiaušintakių obstrukciją ir randų susidarymą.
• Amžius: moterų vaisingumas mažėja su amžiumi, ypač po 35 metų.
• Genetiniai veiksniai: kai kurios paveldimos ligos gali paveikti reprodukcinę sistemą.
• Gyvenimo būdo veiksniai: rūkymas ir alkoholis gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui.

Simptomai

• Dažniausiai nevaisingumas gali būti besimptomis, tačiau kai kurios moterys gali patirti skausmą pilvo apačioje, ypač ovuliacijos metu.
• Menstruacijų ciklo sutrikimai, tokie kaip nereguliarūs menstruacijos, gali rodyti reprodukcinės sistemos problemas.
• Jei kiaušintakiai yra uždegę, moterys gali jausti skausmą, kuris pasireiškia lytinių santykių metu arba menstruacijų metu.

Diagnostika

Moters nevaisingumo diagnostika apima įvairius tyrimus. Pirmiausia atliekamas anamnezės surinkimas ir fizinis ištyrimas. Tolesni tyrimai gali apimti ultragarsinį tyrimą, kuris leidžia įvertinti kiaušintakių būklę. Histerosalpingografija (HSG) – tai rentgeno tyrimas, kuris padeda nustatyti, ar kiaušintakiai yra pralaidūs. Taip pat gali būti atlikta laparoskopija, kuri yra invazinė procedūra, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kiaušintakius ir, jei reikia, atlikti gydymo procedūras.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos priežasties ir gali būti tiek medicininės, tiek nemedicininės. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, siekiant reguliuoti ovuliaciją, arba chirurgines procedūras, skirtas pašalinti obstrukcijas ar randus. Jei kiaušintakiai yra smarkiai pažeisti, gali prireikti asistuotos reprodukcijos technologijų, tokių kaip in vitro apvaisinimas (IVF). Neseniai pasirodė naujesni gydymo metodai, tokie kaip laparaskopinė chirurgija, leidžianti minimaliai invaziniu būdu pašalinti kiaušintakių patologijas ir pagerinti vaisingumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas