Moters uretrocelė

Anatomija

Moters uretrocelė yra liga, susijusi su šlapimo sistemos anatomija, ypač su šlaplės ir aplinkinių struktūrų funkcija. Uretrocelė atsiranda, kai šlaplė, kuri yra vamzdelis, jungiantis šlapimo pūslę su išorine aplinka, išsiplečia ir susidaro maišelio formos išsikišimas. Ši patologija dažnai siejama su dubens dugno raumenų silpnumu ir gali paveikti šlapimo pūslę, makštį ir netgi aplinkines struktūras, kaip pavyzdžiui, šlapimtakius.

Ligos aprašymas

Moters uretrocelė yra būklė, kuri gali sukelti įvairių šlapimo sistemos sutrikimų. Ji pasireiškia, kai silpnėja raumenys ir jungiamieji audiniai, palaikantys šlaplę, kas lemia jos išsiplėtimą. Ši liga gali sukelti diskomfortą, skausmą, ir gali apsunkinti šlapinimąsi. Moters uretrocelė yra svarbi, nes ji gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, užkirsti kelią normaliam šlapinimuisi ir sukelti psichologinių problemų dėl fizinio diskomforto.

Ligos priežastis

Pagrindinės uretrocelės priežastys apima raumenų silpnumą, kuris gali būti sukeltas įvairių veiksnių, tokių kaip nėštumas, gimdymas, menopauzė, amžiaus poveikis, arba genetiniai veiksniai. Taip pat gali turėti įtakos chroniškas kosulys, antsvoris, ir pakartotiniai dubens organų prolapsai. Šie veiksniai gali prisidėti prie raumenų ir jungiamojo audinio silpnėjimo, kas galiausiai lemia uretrocelės vystymąsi.

Rizikos faktoriai

• Nėštumas ir gimdymas – šie procesai gali sukelti didelį spaudimą dubens dugno raumenims.
• Amžius – vyresnio amžiaus moterims dažniau pasitaiko raumenų silpnumas.
• Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Antsvoris – papildomas svoris gali sukelti didesnį spaudimą dubens organams.
• Chroniškas kosulys – nuolatinis kosulys gali prisidėti prie raumenų silpnėjimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti šlapinimosi sutrikimai, tokie kaip dažnas šlapinimasis, skausmas šlapinantis, ar net šlapimo nelaikymas. Kai kurios moterys gali patirti diskomfortą ar skausmą dubens srityje. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos.

Diagnostika

Uretrocelės diagnozavimas paprastai apima klinikinį tyrimą, anamnezės surinkimą ir specialius diagnostinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti fizinį patikrinimą, taip pat gali būti naudojami ultragarsiniai tyrimai ar cistoskopija, kad būtų įvertinta šlapimo pūslės ir šlaplės būklė. Kartais gali būti atliekami funkciniai šlapimo tyrimai, siekiant įvertinti šlapinimosi procesą.

Gydymas

Moters uretrocelės gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo simptomų sunkumo. Lengvais atvejais gali būti rekomenduojama konservatyvi terapija, tokia kaip fizinė terapija ar dubens dugno raumenų stiprinimo pratimai. Jei simptomai yra sunkūs, gali prireikti chirurginės intervencijos, kurios metu gali būti atliekamos įvairios procedūros, pavyzdžiui, šlaplės pakartotinis nustatymas ar kitos chirurginės technikos. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas