Moterų sterilumas

Anatomija

Moterų sterilumas, dar žinomas kaip nevaisingumas, yra susijęs su reprodukcinės sistemos anatomija ir funkcija. Pagrindiniai organai, kurie yra paveikti, apima kiaušides, gimdą, kiaušintakius ir hormonų gaminimo sistemas, tokias kaip hipofizė ir kiaušidžių sistema. Kiaušidės gamina kiaušialąstes ir hormonų estrogeną bei progesteroną, kurie yra būtini ovuliacijai ir nėštumo palaikymui. Kiaušintakiai leidžia kiaušialąstei judėti link gimdos, kur ji gali būti apvaisinta ir implantacija įvyksta. Bet kokie anatomijos sutrikimai ar funkcijos sutrikimai šiuose organuose gali sukelti sterilumą.

Ligos aprašymas

Moterų sterilumas apibrėžiamas kaip nesugebėjimas pastoti per metus, kai reguliariai vyksta nesaugi lytinė veikla. Tai gali būti pirminis, kai moteris niekada nebuvo nėščia, arba antrinis, kai moteris anksčiau buvo nėščia, bet dabar negali pastoti. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį psichologinį poveikį moterims ir jų partneriams, taip pat gali paveikti šeimos planavimą ir gyvenimo kokybę. Sterilumo priežastys gali būti labai įvairios, todėl svarbu atlikti išsamią diagnostiką ir gydymą.

Ligos priežastis

Pagrindinės moterų sterilumo priežastys gali būti susijusios su ovuliacijos sutrikimais, kiaušidžių ligomis, endometrioze, kiaušintakių obstrukcija, gimdos anomalijomis ir hormoniniais sutrikimais. Ovuliacijos sutrikimai dažnai kyla dėl hormonų disbalanso, kuris gali būti sukeltas įvairių veiksnių, tokių kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Endometriozė, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų, gali sukelti skausmą ir nevaisingumą. Kiaušintakių obstrukcija gali būti sukelta infekcijų, pvz., chlamidijų, ar anksčiau atliktų operacijų. Gimdos anomalijos, tokios kaip pertvaros ar nepakankamas vystymasis, taip pat gali trukdyti nėštumui.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Moterų vaisingumas mažėja su amžiumi, ypač po 35 metų.
• Genetiniai veiksniai: Kai kurios genetinės ligos gali paveikti reprodukcinę sistemą.
• Gyvensena: Rūkymas, alkoholis ir netinkama mityba gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui.
• Šalutiniai poveikiai: Tam tikri vaistai ir gydymo metodai gali paveikti moterų vaisingumą.

Simptomai

• Pagrindinis simptomas yra nesugebėjimas pastoti po metų reguliaraus nesaugių lytinių santykių. Be to, moterys gali patirti nereguliarias menstruacijas, stiprų skausmą menstruacijų metu, arba skausmą lytinių santykių metu, kurie gali rodyti galimas problemas su reprodukcine sistema.

Diagnostika

Norint diagnozuoti moterų sterilumą, atliekami įvairūs tyrimai. Pradžioje gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir surinkti anamnezę. Galimi tyrimai apima kraujo tyrimus, kurie nustato hormonų lygius, ultragarsinius tyrimus, siekiant įvertinti kiaušidžių ir gimdos būklę, bei histerosalpingografiją, kuri padeda įvertinti kiaušintakių praeinamumą. Kartais gali prireikti laparotomijos, kad būtų galima tiesiogiai apžiūrėti reprodukcinę sistemą.

Gydymas

Moterų sterilumo gydymas gali apimti įvairias galimybes, priklausomai nuo ligos priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, vaistus, kurie skatina ovuliaciją, arba chirurginius metodus, skirtus pašalinti obstrukcijas ar gydyti endometriozę. Be to, asistuota reprodukcija, tokia kaip in vitro apvaisinimas (IVF), gali būti taikoma moterims, kurioms kiti gydymo metodai nepadeda. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas, kurie gali padėti pagerinti vaisingumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas