Motinos infekcinės ir parazitinės ligos, klasifikuojamos kitur, komplikuojančios nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį

Anatomija

Motinos infekcinės ir parazitinės ligos, klasifikuojamos kitur, gali paveikti įvairias žmogaus anatomines sistemas. Dažniausiai pažeidžiamos reprodukcinė, imuninė ir kraujotakos sistemos. Nėštumo metu moters organizmas patiria didelių pokyčių, siekiant užtikrinti vaisiaus vystymąsi. Infekcijos gali sukelti uždegiminius procesus, kurie paveikia gimdą, placentą ir amniono skystį, o tai gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaikui. Taip pat infekcijos gali sukelti sisteminį uždegimą, kuris veikia visą organizmą ir gali sukelti komplikacijų, tokių kaip sepsis.

Ligos aprašymas

Ši liga apima įvairias infekcijas ir parazitines ligas, kurios gali komplikuoti nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį. Tai gali būti virusinės, bakterinės ar parazitinės infekcijos, kurios kelia grėsmę tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Šios ligos svarba yra akivaizdi, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas, vaisiaus augimo sulėtėjimas, infekcijos perdavimas kūdikiui ir netgi mirtis. Be to, šios infekcijos gali ilgainiui paveikti motinos sveikatą, sukeldamos lėtines ligas arba komplikacijas.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Tai apima virusus, tokius kaip citomegalovirusas, Zika virusas, bakterijas, tokias kaip listerija ar streptokokai, ir parazitus, pavyzdžiui, toksoplazmą. Kiekviena iš šių priežasčių gali turėti skirtingus mechanizmus, kaip jos veikia organizmą. Pavyzdžiui, kai kurie virusai gali prasiskverbti per placentą ir paveikti vaisių, o bakterijos gali sukelti uždegimą, kuris gali būti pavojingas tiek motinai, tiek kūdikiui. Rizikos veiksniai, tokie kaip silpna imuninė sistema arba lėtinės ligos, taip pat gali prisidėti prie šių infekcijų išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Rizikos veiksniai, kurie gali padidinti motinos infekcinių ir parazitinių ligų išsivystymo tikimybę, apima:
  • Silpna imuninė sistema, kuri gali būti dėl lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar HIV.
  • Prasta mityba, kuri gali paveikti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
  • Kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis arba aplinkomis, pavyzdžiui, nešvarios maisto produktų ar vandens vartojimas.
  • Vietovės, kuriose pasitaiko endeminių ligų, gyvenimas, pvz., regionai, kur dažnai užfiksuojamos maliarijos ar kitų parazitinių infekcijų atvejų.

Simptomai

• Motinos infekcinės ir parazitinės ligos simptomai gali labai skirtis, tačiau dažniausiai pasitaiko:
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis.
  • Raumenų ir sąnarių skausmai.
  • Nuovargis ir silpnumas.
  • Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.
  • Specifiniai simptomai, priklausantys nuo infekcijos tipo, pavyzdžiui, odos išbėrimai arba kvėpavimo takų simptomai.

Diagnostika

Šios ligos diagnostika dažniausiai apima klinikinį tyrimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimo metodus. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, siekdami nustatyti infekcijos žymenis, o taip pat gali būti taikomi specifiniai tyrimai, skirti nustatyti tam tikras bakterijas ar virusus. Be to, ultragarso tyrimai gali būti naudojami vertinant vaisiaus būklę ir galimas komplikacijas.

Gydymas

Motinos infekcinių ir parazitinių ligų gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti antibiotikus, antivirusinius ar antiparazitinius vaistus, priklausomai nuo infekcijos tipo. Taip pat gali būti skiriami vaistai simptomams palengvinti, pavyzdžiui, karščiavimą mažinantys vaistai. Nemedicininiai sprendimai apima mitybos gerinimą, poilsį ir hidraciją. Naujų terapijų plėtra, tokių kaip vakcinos nuo tam tikrų virusinių infekcijų, taip pat gali padėti sumažinti riziką ir užkirsti kelią šiai ligai ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas