Narkolepsija ir katalepsija

Anatomija

Narkolepsija ir katalepsija yra neurologinės ligos, susijusios su miego ciklo reguliavimu. Jos paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenų sritis, atsakingas už miegą ir budrumą, tokias kaip hipotalamas ir smegenų kamienas. Narkolepsija dažnai yra susijusi su prastėjančiu oreksino, neurotransmiterio, kuris reguliuoja miego ir budrumo ciklus, gaminimu. Katalepsija, kaip narkolepsijos simptomas, pasireiškia staigiu raumenų tonuso praradimu, dažnai sukeltu emocinių dirgiklių, ir ji yra tiesiogiai susijusi su smegenų veikla, kontroliuojančia raumenų judesius.

Ligos aprašymas

Narkolepsija yra lėtinė miego sutrikimų grupė, pasižyminti nevalingomis miego atakomis dienos metu. Ši liga gali sukelti didelį nuovargį ir mieguistumą, kuris trukdo kasdienei veiklai. Katalepsija yra narkolepsijos simptomas, pasireiškiantis staigiu raumenų silpnumu ar paralyžiumi, dažnai sukeltu stiprių emocijų, tokių kaip juokas ar pyktis. Šios ligos svarba slypi ne tik medicininiuose aspektuose, bet ir socialiniuose, nes jos gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, darbo galimybėms ir socialiniams santykiams.

Ligos priežastis

Narkolepsijos ir katalepsijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, autoimuninėmis reakcijomis ir oreksino trūkumu. Tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali padidinti riziką susirgti narkolepsija. Be to, infekcijos, tokios kaip gripas, gali sukelti imuninės sistemos atsaką, kuris pažeidžia neuronus, gaminančius oreksiną.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija narkolepsijos atvejų gali padidinti riziką.
• Infekcijos – tam tikros virusinės infekcijos gali sukelti narkolepsijos vystymąsi.
• Amžius – narkolepsija dažniausiai diagnozuojama paauglystėje ar ankstyvame suaugusiųjų amžiuje.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nevalingas miego atakas, kurios gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio.
• Mieguistumas dienos metu, kuris gali būti nuolatinis arba pasireikšti tam tikromis dienos valandomis.
• Katalepsija, pasireiškianti raumenų silpnumu ar paralyžiumi, dažnai provokuojama emocijų.
• Halucinacijos, kurios gali pasireikšti užmigimo ar pabudimo metu.
• Miego paralyžius, kai asmuo negali judėti arba kalbėti tuo metu, kai jis pabunda arba užmiega.

Diagnostika

Narkolepsijos diagnozė dažnai remiasi simptomų istorija ir miego tyrimais. Pagrindiniai tyrimai apima polisomnografiją, kuri matuoja miego ciklus ir smegenų veiklą, bei MSLT (Multiple Sleep Latency Test), kuris vertina, kaip greitai pacientas užmiega ramybės būsenoje. Be to, gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad patikrintų oreksino lygį ir pašalintų kitas miego sutrikimų priežastis.

Gydymas

Narkolepsijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip stimulantai, padeda sumažinti mieguistumą dienos metu, o antidepresantai gali padėti kontroliuoti katalepsijos simptomus. Be to, pacientams rekomenduojama laikytis miego higienos taisyklių, tokių kaip reguliarus miego grafikas ir trumpų miego atakų planavimas. Naujoviškos terapijos, tokios kaip oreksino receptorinių agonistų naudojimas, taip pat rodo pažadą gydant narkolepsiją, tačiau šios galimybės dar yra tiriamos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas