Narkomanija

Anatomija

Narkomanija yra sudėtinga liga, kuri tiesiogiai veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, smegenis ir visą organizmą. Pagrindinės struktūros, kurios yra paveiktos narkotikų vartojimo, yra smegenų sritys, atsakingos už malonumą, motyvaciją, atmintį ir impulsų kontrolę. Narkotikai gali sukelti cheminius pokyčius smegenyse, ypač dopamino ir serotoninerginėse sistemose, kas lemia priklausomybės formavimąsi. Be to, ilgalaikis narkotikų vartojimas gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, kepenis, inkstus bei virškinimo traktą, sukeldamas rimtų sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Narkomanija yra lėtinė, recidyvuojanti liga, kuri pasireiškia nenormaliai stipriu potraukiu narkotikams, nepaisant žalingų pasekmių. Tai ne tik psichologinė, bet ir fiziologinė būklė, kuri sukelia asmenybės pokyčius, socialinę izoliaciją ir sveikatos pablogėjimą. Narkomanija yra svarbi, nes ji turi didelį poveikį ne tik asmens gyvenimui, bet ir visuomenei: didina nusikalstamumą, socialines problemas ir ekonominius nuostolius.

Ligos priežastis

Narkomanijos priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Jos gali apimti genetinius veiksnius, pavyzdžiui, šeimos istoriją su priklausomybėmis, psichikos sveikatos problemas, tokias kaip depresija ar nerimas, taip pat socialinius faktorius, tokius kaip aplinka, kurioje asmuo gyvena, ir draugų įtaka. Be to, tam tikri narkotikų vartojimo mechanizmai, pavyzdžiui, dopamino išsiskyrimas, gali sukelti priklausomybę ir tolesnį vartojimą.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija su priklausomybėmis gali padidinti ligos riziką.
• Psichikos sveikatos sutrikimai – asmenys, turintys depresiją, nerimo ar kitų psichikos sutrikimų, dažniau linkę vartoti narkotikus.
• Socialinė aplinka – draugų grupė, kurioje narkotikų vartojimas yra priimtinas, gali didinti riziką.
• Įvairios traumos – asmenys, patyrę fizinę ar emocinę traumą, gali būti labiau linkę vartoti narkotikus kaip savireguliacijos formą.

Simptomai

• Pagrindiniai narkomanijos simptomai apima intensyvų potraukį narkotikams, tolerancijos didėjimą (reikia vis daugiau narkotikų norint pasiekti tą pačią poveikio lygį), abstinencijos simptomus (fiziniai ir psichologiniai simptomai, kai narkotikų vartojimas nutraukiamas), socialinių ir profesinių įsipareigojimų apleidimą, taip pat emocinius sutrikimus, tokius kaip nuotaikų svyravimai ir depresija.

Diagnostika

Narkomanijos diagnozė paprastai remiasi klinikiniu vertinimu, kuriame naudojami standartizuoti klausimynai ir interviu. Gydytojai gali atlikti psichologinius vertinimus, kad nustatytų priklausomybės laipsnį ir susijusias problemas. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti narkotikų buvimą organizme.

Gydymas

Narkomanijos gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, kurie padeda sumažinti potraukį narkotikams ir palengvina abstinencijos simptomus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė-elgesio terapija, taip pat yra svarbi dalis gydymo proceso. Be to, grupinės terapijos ir savipagalbos grupės, tokios kaip „Anoniminiai narkomanai“, gali padėti asmenims atgauti kontrolę ir palaikyti sveikimo procesą. Naujoviškos terapijos, tokios kaip neurologinė stimuliacija ar alternatyvios terapijos, taip pat gali būti tiriamos kaip papildomi gydymo metodai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas