Naujagimio kvėpavimo sutrikimas

Anatomija

Naujagimio kvėpavimo sutrikimas tiesiogiai susijęs su kvėpavimo sistema, kuri apima plaučius, bronchus ir diafragmą. Naujagimiams kvėpavimo takai yra dar nesubrendę, todėl bet kokie sutrikimai gali turėti didelę įtaką jų gebėjimui efektyviai prisitaikyti prie naujos aplinkos. Plaučių audinys ir alveoliai, kurie atsakingi už dujų mainus, gali būti nepakankamai išsivystę. Taip pat gali būti sutrikusi diafragmos funkcija, kas dar labiau apsunkina kvėpavimą. Dėl šių anatominių ypatumų naujagimiams kyla didesnė rizika susirgti kvėpavimo sutrikimais.

Ligos aprašymas

Naujagimio kvėpavimo sutrikimas yra būklė, kai naujagimis turi sunkumų kvėpuoti, dažnai dėl nepakankamo plaučių išsivystymo arba kitų anatominių ypatumų. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant nuo lengvo dusulio iki sunkių kvėpavimo nepakankamumo atvejų, kai reikalinga skubi medicininė intervencija. Naujagimio kvėpavimo sutrikimas yra svarbus, nes jis gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai ir vystymuisi, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra esminiai siekiant užtikrinti geresnę prognozę.

Ligos priežastis

Pagrindinės naujagimio kvėpavimo sutrikimo priežastys apima plaučių surfaktanto trūkumą, kuris yra medžiaga, reikalinga plaučių alveolių stabilizavimui. Be to, gali būti genetiniai veiksniai, tokie kaip paveldimos plaučių ligos arba anomalijos. Infekcijos, tokios kaip pneumonija, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Kitos priežastys gali būti perinatalinės komplikacijos, pavyzdžiui, vaisiaus hipoksija arba ankstyvas gimdymas, kuris padidina riziką susirgti kvėpavimo sutrikimais.

Rizikos faktoriai

• Priešlaikinis gimdymas – naujagimiai, gimę anksčiau nei 37 savaites, dažnai turi neišsivysčiusius plaučius ir yra labiau linkę į kvėpavimo sutrikimus.
• Mažas gimimo svoris – naujagimiai, kurie sveria mažiau nei 2500 gramų, turi didesnę riziką susidurti su kvėpavimo problemomis.
• Diabetas nėštumo metu – moterys, sergančios gestaciniu diabetu, gali turėti didesnę riziką turėti naujagimių su kvėpavimo sutrikimais.
• Infekcijos nėštumo metu – virusinės ar bakterinės infekcijos, patirtos nėštumo metu, gali paveikti naujagimio kvėpavimo sistemą.

Simptomai

• Pagrindiniai naujagimio kvėpavimo sutrikimo simptomai gali būti: greitas arba lėtas kvėpavimas, dusulys, cianozė (odos, lūpų ar nagų mėlynavimas), nosies šnypštimas, krūtinės ląstos įdubimas, ir bendras silpnumas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, ir sunkiais atvejais gali prireikti intensyvios priežiūros.

Diagnostika

Naujagimio kvėpavimo sutrikimo diagnostika apima fizinį naujagimio ištyrimą, kurio metu vertinami kvėpavimo dažniai, širdies ritmas ir odos spalva. Taip pat gali būti atliekami radiologiniai tyrimai, tokie kaip krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant įvertinti plaučių būklę. Kiti diagnostiniai metodai gali apimti kraujo tyrimus, norint nustatyti deguonies ir anglies dioksido lygius, bei ultragarsinius tyrimus, jei įtariama, kad yra anatominių anomalijų.

Gydymas

Naujagimio kvėpavimo sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažnai apima deguonies terapiją, surfaktanto terapiją, ir mechaninę ventiliaciją, jei reikia. Be to, gali būti naudojami vaistai, tokie kaip bronchodilatatoriai, siekiant palengvinti kvėpavimą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti naujagimio pozicionavimą, kad būtų palengvintas kvėpavimas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip genų terapija, šiuo metu yra tiriamos, siekiant pagerinti naujagimių kvėpavimo funkciją ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas