Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas

Anatomija

Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas (NKSS) yra susijęs su plaučių ir kvėpavimo takų anatomija. Ši liga dažniausiai pasireiškia neišnešiotiems kūdikiams, kurių plaučiai nėra visiškai išsivystę. Pagrindinė problema kyla dėl surfaktanto trūkumo, kuris yra medžiaga, mažinanti paviršiaus įtempimą alveolėse. Dėl to plaučiai nesugeba tinkamai išsiplėsti, o tai sukelia kvėpavimo sunkumų. Be to, gali būti paveikti ir kiti organai, tokie kaip širdis ir inkstai, dėl hipoksijos ir deguonies trūkumo organizme.

Ligos aprašymas

Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas yra rimta liga, kuri pasireiškia naujagimiams, ypač neišnešiotiems. Ji pasireiškia dėl nesubrendusių plaučių, kurie negali gaminti pakankamai surfaktanto, reikalingo normaliam kvėpavimui. NKSS yra svarbi, nes gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, kvėpavimo nepakankamumas ir net mirtis. Ankstyvas diagnozavimas ir gydymas yra esminiai siekiant sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti naujagimio prognozę.

Ligos priežastis

Pagrindinė naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromo priežastis yra surfaktanto trūkumas. Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių, įskaitant ankstyvą gimdymą, motinos diabetą, cezario pjūvį, ir nėštumo komplikacijas. Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos plaučių brandumui. Nors dauguma atvejų pasireiškia neišnešiotiems kūdikiams, kartais gali pasireikšti ir pilnai išnešioti, tačiau su kitomis komplikacijomis.

Rizikos faktoriai

• Neišnešiotumas – kūdikiai, gimę prieš 34 nėštumo savaites, yra labiausiai pažeidžiami.
• Motinos sveikatos problemos – tokios kaip diabetas, hipertenzija ar infekcijos nėštumo metu.
• Cezario pjūvis – kūdikiai, gimę cezario pjūvio būdu, gali būti labiau pažeidžiami dėl staigaus gimdymo ir plaučių vystymosi trūkumo.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali turėti įtakos plaučių vystymuisi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima greitą kvėpavimą, dusulį, cianozę (mėlyna oda) ir švilpimą kvėpuojant. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų (pavyzdžiui, šiek tiek pagreitėjęs kvėpavimas) iki sunkių (pavyzdžiui, sunkus kvėpavimo nepakankamumas ir reikalingas dirbtinis kvėpavimas).

Diagnostika

Naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir medicininiais tyrimais. Gydytojai gali atlikti fizinį naujagimio patikrinimą, stebėti kvėpavimo dažnį ir deguonies lygį kraujyje. Be to, gali būti atliekami rentgeno tyrimai, kad būtų įvertinta plaučių būklė, ir kraujo tyrimai, siekiant nustatyti deguonies ir anglies dioksido lygius organizme.

Gydymas

Gydymas naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromui gali apimti kelis metodus. Pagrindinės gydymo galimybės yra surfaktanto terapija, kuri padeda atkurti plaučių funkciją, bei deguonies terapija, siekiant pagerinti deguonies tiekimą organizmui. Kai kuriais atvejais gali prireikti dirbtinio kvėpavimo aparato. Taip pat svarbu stebėti ir gydyti galimas komplikacijas, tokias kaip pneumonija. Naujagimiai, kuriems pasireiškia lengvi simptomai, gali būti stebimi ir gydomi namuose, tačiau sunkių atvejų atveju gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios terapijos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas