Naujagimio raumenų tonuso sutrikimai

Anatomija

Naujagimio raumenų tonuso sutrikimai yra susiję su raumenų ir nervų sistemos anatomija. Raumenų tonusas apima raumenų įtempimą ir atsipalaidavimą, kuris yra kontroliuojamas centrinės nervų sistemos. Naujagimiams raumenų tonusas gali būti žemas (hipotonija) arba aukštas (hipertonija), o tai gali paveikti motorinius įgūdžius, laikyseną ir bendrą fizinę raidą. Šie sutrikimai dažnai yra susiję su nervų sistemos vystymosi anomalijomis, pvz., cerebriniu paralyžiumi, arba su raumenų ligomis, tokiomis kaip raumenų distrofija.

Ligos aprašymas

Naujagimio raumenų tonuso sutrikimai apima įvairius motorinius sutrikimus, kurie pasireiškia kūdikiams ir gali turėti ilgalaikių pasekmių jų raidos procese. Ši liga gali pasireikšti kaip raumenų silpnumas arba pernelyg didelis raumenų įtempimas, ko pasekoje vaikas gali turėti sunkumų atliekant paprastus judesius, tokius kaip laikymasis, sėdėjimas ar vaikščiojimas. Šie sutrikimai yra svarbūs, nes jie gali paveikti vaiko kasdienį gyvenimą ir socializaciją, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra būtini siekiant užtikrinti optimalų vystymąsi.

Ligos priežastis

Raumenų tonuso sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Pirmiausia, tai gali būti genetinės ligos, tokios kaip raumenų distrofija, kurios veikia raumenų struktūrą ir funkciją. Taip pat nervų sistemos anomalijos, pvz., cerebrinis paralyžius, gali sukelti raumenų tonuso sutrikimus. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip traumos gimdymo metu arba infekcinės ligos nėštumo metu, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į metabolinius sutrikimus, kurie gali turėti įtakos raumenų funkcijai.

Rizikos faktoriai

• Prematūrinis gimdymas – kūdikiai, gimę anksčiau laiko, dažnai turi didesnę raumenų tonuso sutrikimų riziką dėl neišsivysčiusios nervų sistemos.
• Gimdymo traumos – fizinės traumos, patirtos gimdymo metu, gali paveikti nervų sistemos vystymąsi.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezėje esantys raumenų sutrikimai gali padidinti naujagimio riziką.
• Infekcijos nėštumo metu – motinos patirtos infekcijos gali turėti neigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi.

Simptomai

• Hipotonija – raumenų silpnumas, pasireiškiantis kaip sunkumai laikytis galvos, sėdėti ar judėti.
• Hipertonija – pernelyg didelis raumenų įtempimas, kuris gali sukelti nepatogumų ir judesių ribotumą.
• Koordinacijos sutrikimai – vaikas gali turėti sunkumų atliekant koordinuotus judesius, pavyzdžiui, siekiant ar laikant objektus.
• Refleksų sutrikimai – gali pasireikšti neįprasti refleksai arba jų nebuvimas.

Diagnostika

Naujagimio raumenų tonuso sutrikimai diagnozuojami naudojant išsamų klinikinį vertinimą, kuris apima neurologinį tyrimą, raumenų jėgos ir tonuso vertinimą. Gydytojai dažnai atlieka specialius testus, kad įvertintų motorinius įgūdžius ir refleksus. Papildomi tyrimai, tokie kaip elektromiografija (EMG) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti atliekami siekiant nustatyti nervų sistemos ar raumenų struktūros problemas.

Gydymas

Gydymo galimybės naujagimiams su raumenų tonuso sutrikimais gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Fizioterapija yra vienas iš pagrindinių gydymo metodų, padedantis stiprinti raumenis ir gerinti judesių koordinaciją. Taip pat gali būti taikomos ergoterapijos ir logopedinės terapijos, siekiant padėti vaikui plėtoti motorinius įgūdžius ir kalbą. Vaistai gali būti skiriami siekiant sumažinti raumenų įtampą ar pagerinti nervų sistemos funkciją. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip genų terapija, yra tiriamos, tačiau jos dar nėra plačiai taikomos klinikinėje praktikoje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas